Garbės sargyboje

Zeppelinus tapatybė atskleista. Internetų sekliai Morkos ir jų žavieji šaltiniai

...klausia jo Auksinė Žuvelė:
- Iš nežinomo blogerio padariau Tave Vyriausiuoju Redaktoriumi, o paskui ir Agentūros Direktoriumi. Ko dar nori tavo senė?
- Nepyk, žuvele, bet visai nupezo senoji. Nebenori, kad būčiau Vyr.Redaktorius ir Agentūrų Direktorius, o nori pati sėdėti Daukanto aikštėje. Ir kad Tu, žuvele, jai kojas plautum ir tą vandenį gertum.
Nieko neatsakė žuvelė, tik auksine uodega piktai sužybsėjo...


http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/Z_R_trololo/zepp_racas2.png

Neseniai internetuose nutiko įvykis. Į socialinį tinklą Facebook atėjo garsus žmogus, ilgus metus deklaravęs, jog kojos jo ten nebus. Turiu omenyje žymų žurnalistą, agentūrų direktorių ir žinomą tinklaraštininką Artūrą Račą.

Ta proga nutariau pareklamuoti naują feisbukerį savo FB Sienoje. Žinodamas, kad dauguma jos lankytojų neabejingi aštriems, nenugludintiems tekstams ir tiesiai-šviesiam minčių reiškimui, t.y. būtent tokiam, koks būdingas tam FB naujokui.

Collapse )
Garbės sargyboje

Pilietinės teisės ir šūdinas spektaklis. Ar gali valstybės įstaigos kurstyti nesantaiką visuomenėje?

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/martynas_budraitis_rinkimai.png

Skaitydamas visuomenės šviesulių atsiliepimus ir reakcijas į tebevykstantį skandalą dėl šūdino spektaklio, pagalvojau, kad pasigendu aiškaus suvokimo – koks yra santykis tarp piliečių teisių ir laisvių bei valstybės įstaigų ir institucijų pareigų problemos kontekste?

Vieni šaukia, kad reikia nedelsiant uždrausti tą spektaklį, nes jis įžeidžia krikščionių jausmus, kiti piktinasi, kad tai yra pasikėsinimas į žodžio laisvę ir cenzūra, treti nesupranta, kodėl valstybiniam teatrui nederėtų rodyti tokių reginių.

Vienžo, visi rėkia ir paprastam žmogui suprasti – kame yra problemos esmė ir kaip ji turėtų būti sprendžiama civilizuotoje demokratinėje valstybėje – sudėtinga.

Todėl paėmiau ir nuobodžios, bet trumpos schemos pavidalu sudėliojau tai, ką turėtų žinoti sėkmingai baigęs vidurinę mokyklą ir lankęs pilietiškumo ugdymo pamokas žmogus.

Collapse )
Garbės sargyboje

Menachemas Beginas. Ką mums primins lenta ant Lukiškių sienos?

Kalinys, kraštutinis nacionalistas, teroristas, sukilimo antihitlerinės koalicijos užnugaryje vadas, Izraelio premjeras ir Nobelio Taikos premijos laureatas. Bus ką papasakoti vaikams einant pro Lukiškes

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=558682&s=11&f=4

Vilniuje atsirado dar vienas ženklas, susijęs su žydais. Šiandien per pietus atidengta paminklinė lenta ant pastato, esančio Lukiškių skersgatvyje Nr. 6.

Ji skirta atminti šiame kalėjime sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. kalėjusiam Menachemui Beginui, vėliau tapusiam Izraelio Ministru Pirmininku ir Nobelio taikos premijos laureatu.

Dalyvavo Izraelio ir Lietuvos ministrai, Seimo komiteto pirmininkas E.Zingeris, Lietuvos žydų bandruomenės vadovybė, iškilūs tos bendruomenės veikėjai, prijaučiantys lietuvių intelektualai ir liūdnai pagarsėjęs Dovid‘as Katz‘as.
Collapse )
Garbės sargyboje

Įvadinė LTV rinkimų laida. O gal biudžetinės teležvaigždės Ritos Miliūtės užgaidų koncertas?

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/rita_miliute1.png

Vakar vakare žiūrėjau LTV rinkiminę laidą, kurioje dalyvavo visų VRK užregistruotų į rinkimus politinių partijų vadovai ir atstovai.

Ji vadinasi "Rinkimai 2012. Įvadinė rinkimų laida per LTV" ir vyko nuo 21:15 iki 23:15 val. Įsijungiau televizorių nuo pusės laidos, bet ir to pakako, kad pakraupčiau.

Ne nuo politikierių postringavimų, saldžių pažadų ir demagoginių pašnekėjimų. Tame nebūtų nieko nei naujo, nei įdomaus. O nuo to, kad ši laida sudarė ponios Ritos Miliūtės ....asmeninio benefiso įspūdį.

Tokio atvirai ir įžūliai demonstruojamo laidos vedėjos susireikšminimo, neprofesionalumo bei šališkumo net įsivaizduoti negalėjau.

Collapse )
Garbės sargyboje

Artūras Račas, Rusijos pizutės ir demokratinė Lietuva. Pamąstymai LR BK 170 str. tema

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/free_speech_big2-1.jpg

Skaitau gerbiamo Artūro Račo įžvalgas apie kalėjiman patupdytas Rusijos pizutes. Su lygiagretėmis tarp autoritarinio putinistano ir demokratinės Lietuvos teisinių sistemų, numatančių baudžiamąsias bausmes su realiais įkalinimais už vienokius ar kitokius kažkam nemalonius žodžius ar svetimose galvose tariamai išskaitytus motyvus.

Po to užmetu akį į LR BK 170 straipsnio formulavimus. Krenta į akis visokie neapibrėžti terminai ir objektyviai negalimos nustatyti sąlygos. Nenoromis galvon lenda prisiminimai apie nemirtingame Orvelo romane „1984“ aprašytas bausmės už nusikalstamą mąstymą (~Thoughtcrime).

Žvelgiant iš žodžio laisvės ir demokratijos pozicijų, nėra nieko nėra keistesnio, nei žodiniai nusikaltimai be aukų ir nukentėjusiųjų. Yra juk administracinė bei civilinė atsakomybė už visokius pasisakymus, įžeidimus bei šmeižtus. Yra didžiulės piniginės baudos, milžiniški moralinės skriaudos žalos atlyginimai bei trumpalaikiai areštai.

Prie ko čia kalėjimai ir ilgamečiai laisvės atėmimai už kažkokius žodžius be jokių rimtų pasekmių?

Mano supratimu, baudžiamoji tvarka turėtų būti taikoma tik už žmogaus veiksmus, ypač – sąmoningus bei už tuos žodžius, kurie turėjo rimtas pasekmes ir dėl kurių nukentėjo konkretūs žmonės.

Kitaip sakant, žodžiai baudžiami tik tuomet, kai jie yra neatsiejama kažkokių veiksmų, sukėlusių baudžiamas pasekmes, dalis, o ne patys savaime.


Neapykantos kurstymas pagal BK turėtų baudžiamas tik tada, jeigu jų sukurstyti (ir tai įrodyta) kiti žmonės padarė nusikaltimą.

Jeigu Konstitucijos ar įstatymų niekas nėra įpareigotas privaloma tvarka mylėti kažkokią socialinę, religinę, etninę, rasinę, ideologinę ar seksualinės elgsenos grupę, tai kodėl ribojama galimybė išreikšti tą jaučiamą nemeilę viešai? Nemeilės išraiška pati savaime nėra joks kurstymas ar skatinimas, o tėra tam tikros savijautos ar emocinės būsenos konstatavimas.

Raginimas smurtui turėtų būti įžvelgiamas ne kiekviename abstrakčiai suformuluotame prakeiksme, nemeilės prisipažinime ar Dievo rūstybės palinkėjime, bet tik tiesiogine forma išreikštame paliepime, siūlyme ar prašyme imtis konkrečių veiksmų apibrėžto objekto atžvilgiu.

Būtent taip ir yra suformuluota daugelio civilizuotų ir realiai demokratinių šalių teisėje. Ir pagrinde tik visokios postsovietinės šalys, visi tie putinistanai ir pan. „demokratijos“ labai mėgsta įtraukti į BK bausmes už žodinius nusikaltimus be aukų ir nukentėjusiųjų. Kaip vieną iš pagrindinių nusikaltimo sudėties požymių įtraukiant ...tariamą motyvą.

Juk ir Rusijos pizutės formaliai buvo nubaustos už „nusikalstamas mintis“ - chuliganizmą, kurio motyvas buvo „religinė neapykanta“, kas sukėlė ant kojų visą tuntą teisės ekspertų, puolusių visai logiškai aiškinti, kad to motyvo objektyviai nelabai galima įrodyti. Nes jos teigia, kad jų veiksmų motyvas buvo visai kitoks....

O iš tiesų, mano supratimu, jas derėtų nubausti už konkrečius jų atliktus veiksmus – nederamai pasityčiojantį chuliganišką elgesį religinio kulto vietoje. Bet tokio straipsnio putinistano BK nėra, o yra tik jau minėtas, kuriuo baudžiama už motyvą, t.y. mintis nusikaltėlio galvoje.

Todėl netenka stebėtis, kad Rusijoje pagal mūsų BK 170 str. analogą jau yra sodinama už policijos ar valdžios administracijos pareigūnų kritiką internetų komentaruose ir tinklaraščiuose, kaip už neapykantos kurstymą „socialinės grupės atstovų“ atžvilgiu.

Panašu, kad ir mūsuose link to po truputį einama.

Visi tie neatsargiai išsireiškusių ar tiesiog kvailai pasisakiusių Delfio komentatorių gaudymai ir teisminiai persekiojimai kelia tik pasidygėjimą. Nejaugi normalu, kad teisėsaugos pareigūnai vietoje rimtų nusikaltimų aiškinimosi susirūpinusiais veidais užsiima tokiais niekais?

Todėl manau, kad tie žmonės, kurie ateis į būsimą Seimą, tikrai galėtų užsiimti šiuo gėdingu reikalu ir tiesiog pakoreguoti mūsų BK taip, kad jis būtų kuo toliau nuo putinistano ir panašių „demokratijų“ sodinimo kalėjiman už „nusikalstamas mintis“ tradicijos.

Ir baustu už realius veiksmus ar sunkias pasekmes sukėlusius tiesioginius raginimus smurtauti, o ne už minčių skaitymo mašinėlės pagalba išskaitytus svetimose galvose „motyvus“.


Visgi žodžio laisvė yra beveik vienintelis nekvestionuojamas Nepriklausomos Lietuvos iškovojimas, kurio saldūs vaisiai turi būti prieinami visiems, be išimties, mūsų šalies gyventojams.

Net ir piktiems bei nemylintiems viso pasaulio,ar šiaip kvailiems bei nesugebantiems sklandžiai dėlioti žodžių.

Nes žodžio laisvė arba yra, arba jos nėra.

Ir jeigu yra – už kažkam nepatinkančius žodžius neturi būti sodinama į kalėjimą.

-----------------------------------
P.S. Šį įrašą iliustruojantis plakatas skirtas vienam skandalingiausių išpuolių prieš žodžio laisvę – kampanijai prieš dr. Petrą Stankerą. Su kuriuo buvo bjauriai susidorota už jo ne itin vykusiai išreikštus žodžius, prikabinant jam tariamai nusikalstamą motyvą, kurį jis su pasipiktinimu paneigė.

Bet totalitarinė minčių policija juk žino geriau, kas dedasi nusikaltėlio galvoje, nei jis pats. Argi ne?

Garbės sargyboje

„Andriaus pica“: maistas iš fabriko tarpuvartės deda ant menčių Vilniaus picų grandus

Dėmesio, žemiau yra ilgas gastronominis-kulinarinis tekstas. Jeigu jūs atėjote čia ne dėl to, geriau negaiškite laiko

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/20120724416.jpg

Visi, bent kiek išmanantys apie viešąjį maitinimą, žino, kokia svarbi to verslo sėkmei yra vieta.

Todėl praėjusių metų pabaigoje eidamas ir važiuodamas Naujamiesčio T.Ševčenkos gatve pro buvusio Burdenkos fabriko vartus negalėjau neatkreipti dėmesio į pačioje tarpuvartėje, buvusioje sarginėje ar panašiame užkaboryje spėriai besikuriančią užeigėlę, pavadintą „Andriaus pica“.

Nenorom kilo minčių apie pinigų nemokančius skaičiuoti savamokslius keistuolius, neskaičiusius marketingo vadovėlių, nekreipiančius dėmesio į praeivių srautų analizę, konkurencinę aplinką ir kitas banalias tiesas.

Maždaug, nusipirko žmogeliai miltų partiją po pigiąja ir nežinodami kam juos iškišti, sugalvojo maišyti juos su vandeniu iš krano ir iš to mišinio kepti picas labiausiai tam netinkamoje vietoje.

- Kokia ten gali būti picerija, toje kišenės dydžio patalpėlėje? – dar pamaniau. Juolab, kad aplinkui picerijų trūkumo tikrai nesijaučia. Užsidarys chebra po kokių 3-4 mėnesių, kai išleis paskutines santaupas ir su nukabintomis miltuotomis nosimis varys į darbo biržą, vargo vakarienės valgyti.

Tačiau tarpuvartės picerijūkštė visgi įsikūrė, susitvarkė ir aplink ją prasidėjo šioks toks bruzdėjimas. Pro langus matėsi liže besidarbuojantis picmeikeris, padažais ir prieskoniais mosikuojanti mergaitė, pro duris snujo žmonės išalkusiais veidais, vienžo, verslas užsisuko.

Regint visa tai man toptelėjo mintis: o gal aš tiesiog neteisingai įvertinau tų vyrukų vystomo verslo modelį?

Collapse )
Garbės sargyboje

Kaip musulmonišką šeimą paversti švediška. Politkorekcijos apraiškos Lietuvos portaluose

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/svedu_profesorius_delfi1.png

Dažnai teigiama, jog pagrindinė žiniasklaidos funkcija demokratinėje visuomenėje yra užtikrinti, kad jos nariai gautu patikimą ir artimą objektyviai informaciją apie supančio mus pasaulio įvykius.

Jei pateikiant tokią informaciją ji kažkokiais sumetimais yra preparuojama bei apkarpoma, gali nutikti taip, kad skaitytojams/žiūrovams susiformuos iškreiptas ir gan tolimas nuo realybės pasaulio ir jo įvykių vaizdelis.

Totalitarinėse visuomenėse būtent to ir siekiama, bet laisvomis save vadinančiomis šalyse tokie žiaurios tikrovės vaizdelio pagražinimai/iškraipymai neturėtų būti priimtinas reikalas.

Vakaruose nūnai daug kalbama, kad įsivyravusi mainstryminėje žiniasklaidoje politkorektiškumo politika duoda labai neigiamus rezultatus būtent pasaulio suvokimo prasme. Neatitinkančių gyvenimo realijų mitų suklaidinti žmonės patiria žiaurius sukrėtimus, susidūrę su atvejais, kurių tikrai būtų galėję išvengti, jei būtų turėję adekvatų supratimą apie jų kilmę ir priežastis.

Deja, bet į mūsų ramų užkampį tos Vakaruose jau praeinančios mados dar tik ateina. Pamenu, kad net toks logiškai mąstantis ir lietuvių tautos interesams neabejingas žmogus, kaip žymus žurnalistas ir BNS direktorius Artūras Račas savo bloge N-kartų ragino žiniasklaidą nuslėpti nuo skaitytojų/žiūrovų dalį informacijos apie įvykių dalyvius.

Savaime suprantama, ne šiaip sau, bet vardan lyg ir kilnaus tikslo – tolerancijos didinimo ir stereotipų susiformavimo užkardymo profilaktikos.

Gerbiamas Artūras Račas nėra vienišas šiuo klausimu.

Politkorektiškų nuostatų mūsų žiniasklaidoje pradeda rastis vis daugiau, ko pasėkoje pasaulio ir jo įvykių vaizdas pasiekia Lietuvos skaitytojus gerokai iškraipytas ir nebepanašus į realybę.

Žmonės tiesiog kvailinami pačiu įžūliausiu būdu, parodant ne tai, KAS BUVO, bet tai, kas, anot žiniasklaidininkų, TURĖTŲ BŪTI ir kas TURĖTŲ LIKTI JŲ GALVOSE.

Norėčiau pailiustruoti šį subjektyvų vertinimą konkrečiu pavyzdžiu – kaip trys didieji interneto portalai Delfi.lt (vyr.redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė), Lrytas.lt (vyr.redaktorius – Liudas Dapkus), 15min.lt (vyr.redaktorius – Rimvydas Valatka) atspindėjo neseniai vienoje kaimyninėje šalyje nuskambėjusį tragišką įvykį.

Collapse )


Garbės sargyboje

Išlindo yla iš tolerantiško maišo. Tyrimas atskleidė: vienalytė šeima yra žalinga vaikui aplinka


http://i48.tinypic.com/zx9p5k.jpg

Įvaikinimas vienalytėse porose yra palyginus naujas reiškinys, apie kurio hipotetinius pavojus ir menamus privalumus yra daug kalbama publicistikoje ir ideologizuotoje aplinkoje.

Tačiau rimtų mokslinių studijų šiuo klausimu nėra daug - būtent todėl, kad tai perdėm naujas reiškinys ir dar nėra sukaupta pakankamai duomenų. Tie tyrimai, kuriais mėgsta operuoti homoseksualizmo plėtros aktyvistai ir leidimo įvaikinti vienalytėms poroms entuziastai kaip taisyklė negali būti pripažinti rimtais, nes paprastai nelabai atitinka tokiems tyrimams keliamų reikalavimų ir iš esmės tėra bandymai kvazimoksliniai būdais pagrįsti ideologines nuostatas.

Jie daro įspūdį nebent silpnesnio maumenėlio žurnalistams bei tiems žmonėms, kam nepavyko gauti to, kas vadinama geru išsilavinimu.
http://thinkprogress.org/wp-content/uploads/2012/06/Mark-Regnerus-TV-Appearance-e1340988682335-300x283.jpg
Naujausiame prestižinio mokslinio žurnalo Social Science Research numeryje patalpintas Teksaso Universiteto (University of Texas) profesoriaus Marko Regneruso (Associate Professor Mark Regnerus) tyrimas, skirtas būtent vienalyčių šeimų poveikiui juose auginamiems ir auklėjamiems vaikams nustatyti:

How different are the adult children of parents who have same-sex relationships? Findings from the New Family Structures Study by Prof.Mark Regnerus

Taigi, turime tyrimą, kuris atitinka griežčiausius mokslinius reikalavimus ir jo rezultatai publikuoti viename pripažintų pasaulyje socialinių mokslų žurnalų.

Deja, jo rezultatai nėra itin džiuginantys homoseksualizmo plėtros lobby, matyt todėl apie juos tyli Lietuvos didžioji žiniasklaida, šiaip jau iškart puolanti trimituoti bet kokią palankią homoseksualizmo plėtrai žinią.

Tačiau pasaulio spaudoje tai yra labai plačiai aptariama ir nušviečiama mokslinė sensacija, neįdomi tik visokiems žiniasklaidos užkampiams.


Ką gi parodė prof.M.Regneruso tyrimas?

Deja, priešingai, nei dažnai teigiama homoseksualizmo plėtros aktyvistų pliauškalus nekritiškai perduodančioje spaudoje, jis atskleidė grėsmingas vaikų padėties tendencijas vienalytėse porose, palyginus su tradicinėmis šeimomis.
  • Globėjų ir tėvų pedofilija: 23 % vaikų, kurių motina yra lesbietė, patiria seksualinio pobūdžio prisilietimus iš augintojo ar suaugusio žmogaus. Tuo tarpu biologinių tėvų auginamų vaikų tarpe tai patiria tik 2 %

  • Seksualinės prievartos paplitimas: 31 % motinų-lesbiečių auginamų vaikų ir 25 % tų, kuriuos augina tėvas homoseksualistas pranešė, kad juos vertė užsiimti seksu prieš jų valią. Tuo tarpų tradicinės orientacijos šeimose tokius atvejus nurodė tik 8 % vaikų.

  • Lytiškai perduodamų ligų paplitimas: tarp vaikų, kuriuos augina dvi homoseksualios moterys tokiomis ligomis sirgo/serga 20 % vaikų, o tarp tų, kuriuos augina du homoseksualūs vyrai jų net 25 %! Tuo tarpu tradicinėse šeimose tokiomis ligomis sirgo/serga tik 8 %

  • Polinkio į savižudybę paplitimas: 24 % vaikų, auginamų vyrų-homoseksualistų ir 12 % vaikų, kuriuos augina moterys lesbietės prisipažino, kad galvojo apie savižudybę. Tuo tarpu tarp tų, kurie auga tradicinėje šeimoje su biologiniais tėvais ar net su vienišu tėvų/motina, apie tai galvojo tik 5 % vaikų!
Šis tyrimas, apimantis 3000 žmonių ir publikuotas Social Science Research, ko gero, gali būti laikomas moksliškai patikimiausiu iš visų šia tema iki šiol paskelbtų mokslo darbų.

Prof.M.Regnerus rinko savo duomenis, panaudodamas atsitiktinės respondentų parinkties metodą, kai tuo tarpu ankstesni tokio pobūdžio tyrimai buvo atliekami neatsitiktinėse bei netipinėse mažose grupėse, pvz. apklausiant homoseksualistinių renginių dalyvius, specializuotų homoliteratūros knygynų lankytojus ar per LGBT-leidinius.

Be to, prof.M.Regnerus daugiau apklausinėjo pačius vaikus, o ne juos auginančius įvairių orientacijų tėvus bei globėjus.

------------------------------------
Rekomenduoju visiems, kas neabejingas šiam klausimui, pasiskaityti ir būtinai išsisaugoti nuorodą į šį įspūdingą mokslinį tyrimą, publikuotą išties autoritetingame leidinyje.

Nes didelė tikimybė, kad mūsų tolerantiška spauda jį tiesiog nutylės, ir toliau skleisdama visokių homoseksualizmo plėtros aktyvistų bei jų interesus aptarnaujančių marginalinių kvazimokslinykų skleidžiamus teiginius.

Dar pasiskaitymui: Q & A with Mark Regnerus about the background of his new study

P.S. Kol kas pasaulinės homoseksualizmo plėtros organizacijos sutriko, gavusios šį skaudų mokslo smūgį į paširdžius. Mokslas yra mokslas - jo išvadų taip paprastai nepaneigsi.

Tačiau jau kaupiamos jėgos ir organizuojama netrukus prasidėsianti kampanija spaudoje ir massmedijose su visokių "vaikučius mylinčių" psichologų, psichiatrų ir kitokių pseudomokslinių "ekspertų" pagalba. Lietuvoje mums jau matytas vaizdelis su puikiai pažįstamais "vaikų draugų" veideliais.

Garbės sargyboje

GenderLoops sugrįžo. Kitu vardu ir paslapčia...

"...iš tiesų gali būti detalių, kurios Lietuvos visuomenei gali būti nepriimtinos" Juratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro direktorė

"Lyties tapatumo sutrikimas yra laikomas liga ir šiuolaikiniame ligų klasifikacijos kontekste (TLK-10 F64) priskiriamas psichikos sutrikimų kategorijai, todėl nuo tokio sutrikimo kenčiančių pacientų gebėjimas priimti sąmoningus ir apgalvotus sprendimus kelia abejonių.

Šiuo metu lyties tapatumo sutrikimas yra įtrauktas ir į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10, kodas F64.0) bei Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-IV), todėl siekiant užtikrinti visiems piliečiams teisę į prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą, tokie asmenys turėtų būti gydomi nuo psichikos sutrikimo."

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/GENDERLOOPS_NEW2-1.png

Ką gi, pasirodo Seimo narė A.Baukutė, sukėlusį paniką dėl Lietuvoje vykdomo "genderlopinio" daniško projekto, kuris vaikų darželiuose gali būti pradėtas įgyvendinti jau šį rudenį, rėmėsi faktais.

Tai jau pripažino patys šio projekto finansuotojai - Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Bo Haraldas Tillbergas ir vykdytojai - abejotinos reputacijos privačios viešosios įstaigėlės Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.

Anot jų, projektą sudaro danų autorės vadovėliai apie lyčių lygybę "Tą dieną, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida“ ikimokyklinio amžiaus vaikams ir susieta metodinė medžiaga, skirta darželių personalui.

Štai ką apie šį projektą mano su juo susipažinę specialistai:
"...gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška įsitikinęs, kad programa yra ypač žalinga. Tokio ugdymo iniciatoriai yra Norvegijos ir Švedijos vyriausybių įsteigtas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, kuris ir finansavimą tam skyrė, o pinigus labai nori „įsisavinti“ kontora, besivadinanti Moterų informacijos centru.

„Vaikams bus bandoma įdiegti, kad nėra blogai dėvėti priešingos lyties drabužėlius, kad lytis yra ne įgimtas dalykas, kad ją galima pasirinkti. Yra parengtos dvi knygelės darželių auklėtojoms, kaip reikia ugdyti vaikus. Berniukai ten skatinami nesidrovėti rožinių drabužėlių, žaisdami namus vaidinti ne tėtį, o mamą, mergaitės turėtų žaisti futbolą ir plėšikes. Šį kartą einama švelniau nei projektu „Gender Loops“, tačiau ir to pakanka. Pasakos pabaigoje tiek berniukai, tiek mergaitės nusprendžia pasirinkti neutralios giminės vardus. O tai yra ne kas kita, kaip transseksualumo propagavimas. Lyties tapatybės sutrikimas yra diagnozė, liga. O toks ugdymas prie to ir privestų. Einama į tą pusę. Juk jeigu skrandžio opa atsiranda išgėrus 2 litrus acto, nebūtina tiek išgerti per kartą, galima po truputėlį ir vis tiek opa atsiras. Taip būtų ir su minėta programa“, - sulygino psichoterapeutas."

Collapse )
Garbės sargyboje

Galvos smegenų feminizmas, kaip nemigos priežastis. Atsakymas susirūpinusiai skaitytojai...

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/homofobija_prasideda_taip2.png

Panašu, kad mano FB Siena po truputį virsta traukos centru feministėms. Bent daliai jų.

Susirūpinusios savo teisėmis moterys rašo komentarus jau seniausiai žemyn nuvažiavusiems seniems straipsniams, domisi mano nuomone dėl įvairiausių egzistencinės būties problemų ir kelia sudėtingus ideologinio pobūdžio klausimus. Ir piktinasi, greitu laiku nesulaukusios išsamių atsakymų.

Nenuostabu, jog retkarčiais Facebooke pasijuntu, lyg dirbčiau žurnalo "Tarybinė moteris" redakcijos laiškų skyriuje.

Štai ir šianakt, apie pusę dviejų nakties egzistencinių klausimų kamuojama jautrioji siela paliko komentarą prie dešimties dienų senumo įrašo apie netradicinės burleskos atlikėjos Linos Žigelytės striptizą Vilniaus centre.

Collapse )