Zeppelinus (zeppelinus) wrote,
Zeppelinus
zeppelinus

Vilniaus oro uostas: parkavimo laikmačių afera...

Lietuvos įvaizdį mūsų šalies vartuose kuria smulkūs sukčiai. Ir gėda ir bėda...

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/oro_uostas_virselis.png

Oro uostas yra šalies prieangis, pagal kurį atvykę ar išvykstantys žmonės susidaro pirmą ar įsimena paskutinį įspudį apie mūsų kraštą. Nėra blogiau, kuomet juos aptarnauja kažkokie gobšūs turgaus lygio verslinykai su smulkių sukčių manieromis...

Neseniai VNO teko pasitikti atskridusius svečius. Automobilį pastačiau centrinėje stovėjimo aikštelėje tiesiog prieš atvykimo pastatą.


Kaip žinia, pirmas 15 min. stovėjimas joje yra nemokamas.

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/oro_uostas.png

Laikas, tikrai pakankamas tam, kad užeiti į vidų, suspėti pasiglėbesčiuoti - išsibučiuoti su pasitiktais žmonėmis, kartu išeiti laukan, susikrauti lagaminus į automobilio bagažinę, susėsti, prisisegti saugos diržus ir atsižymėjus stovėjimo taloną laimingai išvažiuoti. Taip yra daugumoje mano matytų Europos oro uostų, nieko tame naujo.

Taigi, įvažiavęs apytuštėn aikštelėn ir išsimušęs taloną nuskubėjau į atvykimo salę. Visam tam reikalui užgaišau gal kokias 25-35 sekundes, vargu ar daugiau.

Tačiau užmetęs akį į įvažiavimo aikštelėn laiką, nurodytą ant talono ir pažvelgęs į atvykimo salės atskridimų tablo staiga supratau, kad iš deklaruotų nemokamų 15 minučių man beliko tik ...10-11-ka. Sutikite, skirtumas yra.

Man ir anksčiau teko pastebėti, kad įvažiavimo laikmačio rodomas ir ant talonų išmuštas laikas ženkliai nesutampa su laukimo salės viduje esančiu laikrodžiu.

Kas šiaip jau yra keistas dalykas, prisiminus, kad kalbame ne apie kokią skalbyklą, ar batų remonto dirbtuvę, o apie oro uostą.

Kuriuose, kiek esu matęs pasaulio, paprastai visi laikrodžiai būna sinchronizuoti. Elektronikos amžiuje tai nėra tai jau sudėtinga.

Staiga atmintyje atgijo visokie nemalonūs prisiminimai iš apsilankymų Rusijos ir Vidurinės Azijos aerouostuose. Kadaise buvo laikai, kuomet tekdavo gan dažnai tai daryti.

Tose erdvėse atskridusių ar išskrendančių keleivių apgaudinėjimas visokiausiais smulkaus sukčiavimo būdais buvo įprastinė svetingumo praktika.

Pilnai atitinkanti tų vietų verslo tradicijas bei tenykščių verslinykų ir juos globojančios valdžios kultūrą. Apie kurią tokių triukų dėka ir sužino visas pasaulis.

Kažkaip labai nesinorėjo tikėti, kad vienas iš paprastesnių Rytų sukčių triukų būtų pritaikytas ir pas mus, Europos centre. Bet visgi nusprendžiau pasitikrinti.

Tam tereikėjo sulyginti laikmačių prie įstovėjimo aikštelės įvažiavimo ir išvažiavimo bei atvykimo salės laikrodžio parodymus.

Mat šis sukčiavimo būdas yra ne itin intelektualus, užtat atvirai įžūlus:

- stovėjimo aikštelės įvažiavimo laikmatis nustatomas taip, kad muštų ant talono keliomis minutėmis ankstesnį laiką, nei esamas.

Dauguma žmonių, žinančių, kad turi atsargoje 15 nemokamų minučių, orientuojasi pagal savo ar oficialų atvykimo salės laikrodį. Ir - matydami, jog jų laikas baigiasi, dažnu atveju tiesiog išskuba išvažiuoti arba tiesiog susimokėti tuos kelis litus.

Tačiau tai palyginti nekalta gudrybė, paremta žmogaus psichologijos savybėmis. Nors ir nedaranti garbės ją naudojantiems verslinykams.

Tiesioginis sukčiavimas yra tada, kai išvažiavimo laikmačio laikas nustatomas vėlesnis, nei įvažiavimo. Tai reiškia, kad klientas yra pačiu įžūliausiu būdu apgaunamas, pavagiant iš jo nemokamai skirto ar net apmokėto stovėjimo laiko dalį.

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/VNO_parkavimo_aikstele.jpg

Taigi, priėjęs prie stovėjimo aikštelės šlagbaumų, tiesiog pasižiūrėjau į išvažiavimo, o po to - į įvažiavimo laikmačio parodymus.

Deja, maloni staigmena manęs nelaukė. Kaip ir maniau, abiejų laikmačių parodymai skyrėsi apie 3 minutes kliento nenaudai.

Vietoje oficialiai deklaruotų 15-os nemokamų minučių realybėje klientas gauna ne daugiau 12-os, t.y. apie 20% mažiau žadėto.

Tas pats galioja ir tiems, kas susimokėjo - iš jų yra pavagiama dalis apmokėto stovėjimo laiko. Ypač akysna krito net 4 (keturių) minučių skirtumas tarp įvažiavimo laiką ant talono mušančio aparato bei oficialaus aerouosto laikrodžio parodymų.

Svečius į mūsų puikų miestą gabenau stengdamasis neišduoti mane apėmusio liūdesio.

Dėl to, kad XXI a. antrąjame dešimtmetyje, į Europos Sąjungą įstojusioje Lietuvoje, man teko akis akin susidurti su praėjusio amžiaus posovietinės Rytų erdvės verslo kultūros dvelksmu. Buvo gėda ir bjauru.

Net labiau, nei tada, kuomet reguliariai užtaikydavau ant vienos liūdno vardo avialinijos verslo tradicijos: pakilus į orą įjungti šildymą salone visu pajėgumu.

O kuomet žiemiškai apsirengę keleiviai pradėdavo alpėti toje saunoje, išsiplikinusios palydovės maloniai pasiūlydavo jiems nuspirkti gaiviųjų gėrimų.

Išpardavus norimą kiekį vandens ir kolos šildymas būdavo išjungiamas ir vargšai žmogeliai galėdavo nusišluostyti prakaitą, išsigręžti nosinaites ir bandyti apsiprausti tualete.
---------------------------

Ta proga norėčiau pasakyti keletą žodžių tiems, kas vadovauja kiauliasnukiams gudrašikniams, sugalvojusiems taikyti tokius niekingus triukus Vilniaus oro uoste ir neša atsakomybę už jų veiksmus.

Mieli ponai, jūs galite užsivilkti languotus pandos jauniklių vilnos kostiumus. Apsiauti kengūros sterblės odos batais. Šlerpti šviežas austres mėnesiais, prasidedančiais tam tikromis raidėmis. Tarškėti angliškai nevykusiai mėgdžiojamu oksbridžų akcentu. Važinėtis Maibachais. Gliaudyti riešutus aifonu 6-bis. Išsibalinti dantis ir išangę. Išdidžiai pūsti žandus ir vaidinti kokius tik norite rimtus verslinykus.

Tačiau vien pažvelgus į tokius triukus su stovėjimo aikštelės laiko skaitikliais ir tuos cirkus su įteisintais taksi sukčiais, visiškai legaliai vežančius atvykusius svečius į miestą kelis ar net keliasdešimt kartų didesniais tarifais, nei neprileistos prie oro uosto firmos, kurių automobilius nuo atvykimo durų priengio vaiko policijos pasalos, bet kam, turinčiam galvą ant pečių ir bent kiek gyvenimiškos patirties tampa aišku - kaip šioje šalyje yra suprantamas verslas ir kokio lygio yra tokias rusiškai-vidurazijietiškas klientų aptarnavimo tradicijas puoselėjantys verslinykai.

Suprantate, gerbiamieji?

Tokios smulkios suktybės žmonėms pasako daugiau, nei visas tas verslininkiškas anturažas. Ir daro didesnę įtaką Lietuvos įvaizdžiui, nei visokiems nevykėliams pijarščikams mėtomi valdiški milijonai.

Mielieji verslinykai, jūs darote gėda Lietuvai ir kuriate prastą mūsų šalies įvaizdį tautiečių ir pasaulio žmonių akyse. Liaukitės, ponai.

Tiesiog nustokite tai daryti. Mokykitės uždirbti pinigus iš civilizuotų ir klientus gerbiančių Vakarų biznio modelių, o ne iš rytietiškų įžūliai atviro smulkaus sukčiavimo pavyzdžių.

O kol kas virtualiai spjaunu tamstoms į barzdas leiskite viešai išreikšti jums savo nepagarbą.



UPD. 2012-11-23 d. 14:08 val. Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas Komercijos departamento vadovas Simonas Bartkus mano G+ sienoje paliko šį komentarą:
"Kreipėmės į aikšteles administruojančią bendrovę ir laikrodžiai yra suvienodinti su ant oro uosto terminalo pastato kabančiu laikrodžiu. Tikrinsime periodiškai, kad vėl tokie atvejai nepasikartotų. Ačiū už informaciją"
Jeigu tai yra padaryta, atsiimu savo aukščiau pasakytus žodžius su nepagarbos Vilniaus oro uosto vadovybei išraiška.
Tags: pilietinė visuomenė
Subscribe

  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your IP address will be recorded 

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 15 comments