Zeppelinus (zeppelinus) wrote,
Zeppelinus
zeppelinus

Menachemas Beginas. Ką mums primins lenta ant Lukiškių sienos?

Kalinys, kraštutinis nacionalistas, teroristas, sukilimo antihitlerinės koalicijos užnugaryje vadas, Izraelio premjeras ir Nobelio Taikos premijos laureatas. Bus ką papasakoti vaikams einant pro Lukiškes

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=558682&s=11&f=4

Vilniuje atsirado dar vienas ženklas, susijęs su žydais. Šiandien per pietus atidengta paminklinė lenta ant pastato, esančio Lukiškių skersgatvyje Nr. 6.

Ji skirta atminti šiame kalėjime sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. kalėjusiam Menachemui Beginui, vėliau tapusiam Izraelio Ministru Pirmininku ir Nobelio taikos premijos laureatu.

Dalyvavo Izraelio ir Lietuvos ministrai, Seimo komiteto pirmininkas E.Zingeris, Lietuvos žydų bandruomenės vadovybė, iškilūs tos bendruomenės veikėjai, prijaučiantys lietuvių intelektualai ir liūdnai pagarsėjęs Dovid‘as Katz‘as.

http://2.bp.blogspot.com/-JEAshZXDPJI/TyMe5BuEP5I/AAAAAAAAM3k/CYbK_a8GNjc/s1600/Begin_NKD-file.jpg
Pabėgėlio kortelė, išduota Lenkijos piliečiui M.Beginui dar Nepriklausomos Lietuvos organų
http://3.bp.blogspot.com/_Pl2zn2I5DxE/SXF_wg21Q0I/AAAAAAAAAO0/_v3HB-kMGTQ/s1600/Begin001.jpg
M.Beginas kalinio nuotraukoje, darytoje Lukiškių kalėjime sovietų okupuotoje Lietuvoje
http://www.palestineposterproject.org/sites/aod/files/imagecache/poster_images_full/wanted_ppf_pppa_0.jpg
Britų administracijos Palestinoje platinami skelbimai apie ieškomus teroristus ir siūlomas premijas už jų galvas. M.Beginas - vienas "brangiausių". Beje, tuo metu jis atrodė visai kitaip, negu nuotraukoje
http://25.media.tumblr.com/tumblr_m6of5lpjgb1r41wizo1_500.png
Perėjes į pogrindį M.Beginas stengėsi atrodyti, kaip religingas ortodoksas. Čia jis tik pradėjęs auginti peisus ir barzdą. Iš pogrindžio Beginas išėjo tik pasitraukus iš Palestinos britams, 1948 m.
Ši žinia sukėlė gan prieštaringą reakciją internetuose ir offlaine, nes visuomenę stebina tas mūsų valdžios polinkis padengti miesto viešąsiais erdves svetimų tautų buvimo ženklais, vietoje to, kad tais ženklais nuosekliai ir ryžtingai įtvirtinti tą faktą, kad Vilnius buvo, yra ir visada bus lietuvių tautos sostinė.

Pakanka prisiminti neseniai atidengtą nieko bendro su Nepriklausoma Lietuva neturėjusio, gan nevienareikšmės reputacijos veikėjo Abraomo Suckeverio paminklinę lentą J.Basanavičiaus gatvės 22 name.

Miesto visuomenei sunku buvo suprasti – už ką tokios pagarbos nusipelnė aktyvus kolaborantas ir žymus Stalino propagandos veikėjas, pagarsėjęs pagrinde tuo, kad jo saugiu išgabenimu iš sovietinių partizanų būrio į Maskvą asmeniškai rūpinosi pats „bolševikinis Gebbelsas“ – sovietų propagandos vadas Ilja Erenburgas.

Paaukojęs tam net lėktuvą su visu ekipažu, kuris buvo numuštas vokiečių, dėl ko teko siųsti kitą.

„Karo atbėgėlis“ iš Lenkijos Menachemas Beginas, tenykštis jaunųjų sionistų – revizionistų Beitar organizacijos vadovas, Lietuvoje irgi neužsibuvo.

Nes didžiąja buvimo sovietų okupuotame Vilniuje laiko dalį praleido Lukiškių kalėjime, kaip potencialiai pavojingas sionistinis veikėjas, laukdamas okupantų teismo nuosprendžio.

Kuris buvo gan griežtas – 8 metai įkalinimo Šiaurės lageryje.

Iš kur jis vėliau užsiverbavo į generolo Anderso lenkų armiją ir su ja pateko į savo svajonių kraštą – Pažadėtąja Žemę.

Ten ir prasidėjo jo išties herojiška partizaninio karo ir ETZEL grupuotės teroristų vado karjera, vėliau peraugusi į legalią veiklą dešiniame Izraelio politikos sparne ir atvedusi jį į Ministro Pirmininko kėdę.

Tiesa, įdomu būtų sužinoti, ar Varšuvoje ant tenykščio kalėjimo irgi yra iškabinta kalinio M.Begino atminimo lenta?

Mat 1939 m. M.Beginui teko kelis mėnesius atsėdėti ir ten.

Tuometinės Lenkijos valdžia buvo jį patupdžiusi už protesto prieš imigracijos į Palestiną apribojimą prie britų ambasados masinių manifestacijų organizavimą.

Kažkodėl man atrodo, kad lenkai šiuo atveju yra santūresni Nobelio Taikos premijos laureato atminimo atžvilgiu ir lentos nepakabino? Nors negali žinoti, nepabuvęs...

Tenka pasakyti, kad šio žymaus žydų veikėjo įkalinimo sovietiniame Lukiškių kalėjime atminties įamžinimas Izraelio ambasados iniciatyva, mano supratimu, yra vertintinas pakankamai teigiamai.

Todėl, kad skirtingai nuo visokių suckeverių ir panašių į juos prosovietinės bei prokomunistinės orientacijos veikėjų, M.Beginas buvo vienareikšmis tuomet dar neegzistavusio Izraelio patriotas, aršus žydų nacionalistas ir anuomet dar tradiciškai suprantamo dešiniojo sionizmo šalininkas.

Siekęs, kad jo tauta apsigyventu savo valstybėje ir pasiryžęs ginklų ginti šią savo nuostatą, nepaisant pasaulio galingųjų valios bei plačiosios visuomenės nuomonės.

Atsidūręs britų valdomoje Palestinoje, būdamas jų armijos sudėtyje, įtakingų žydų veikėjų padedamas jis pasiekė, kad generolas Andersas jį atleistu nuo tarnybos.

Ir 1943 m. gruodį pradėjo vadovauti Irgun Zevai Leumi (ETZEL) organizacijai.

Kuri iš esmės buvo partizanų grupuotė, II Pasaulinio karo metais masinio teroro aktais kovojusi būtent prieš tenykštę britų administraciją ir Sąjungininkų karines pajėgas.

Būtent M.Beginas po mėnesio savo vadovavimo progrindinei organizacijai 1944 m. vasario 1 d. paskelbė ginkluotą sukilimą kariaujančios su Hitleriu Britanijos užnugaryje, nusprendęs, kad atėjo tinkamas momentas išplėšti nepriklausomybę žydų valstybei.

Jo pradėta partizaninio karo taktika grįsta masinio teroro kampanija prieš britų administraciją ir kariuomenę buvo išties žiauri.

Per 4 metus buvo įvykdyta daugiau, kaip 300 teroro aktų, tarp kurių tokie nuskambėję, kaip Palestinos administracijos pastato, buvusio Jeruzalės viešbučio King David komplekse bei britų žvalgybos štabo susprogdinimas, Akko kalėjimo šturmas ir ten įkalintų žydų teroristų išlaisvinimas, britų karininkų nuplakimas, įkaitais paimtų jų kariuomenės seržantų viešas pakorimas, Palestinos policijos Žydų skyriaus viršininko nužudymas, pavykęs pasikėsinimas į lordo Moyne gyvybę Kaire ir daugybė kitų.

Žinios apie žydų partizanų sukilimą britų kariuomenės užnugaryje ir jų vykdomas kovines operacijas buvo labai džiaugsmingai sutiktos nacistinės Vokietijos vadovybėje ir ypač – propagandos aparate.

Kariaujantys su naciais Europoje britai buvo įtūžę dėl tokio akibrokšto ir pradėjo partizanų vado M.Begino medžioklę. Už jo galvą buvo paskelbta didžiulė tiems laikams 30 000 dolerių dydžio premija.

Kurios niekas taip ir negavo, nes kas gi galėjo pagalvoti, kad grėsmingasis partizanų teroristų vadas kasdienybėje yra kvailokai išrodantis akiniuotas-peisuotas-barzdotas-skrybėliuotas ortodoksinės Tel Avivo ješivos mokinys, atmintinai murmantis panosėje Talmudo mantras ir, regis, visiškai nesidomintis aplinkiniu pasauliu.

Britams jau susiruošus išsinešdinti iš Palestinos, kilo pirmasis arabų-žydų karas.

Kurio eigoje M.Begino vadovaujamos organizacijos kariai pasižymėjo plačiai nuskambėjusiu, ypatingai žiauriu išpuoliu.

1948 m. balandžio 9 dieną įvyko Deir Jasino kaimo žudynės. Šiame kaime Irgun ir Lechi kovotojai išžudė daugiau, nei 200 taikių arabų.

Kas turėjo milžinišką rezonansą pastarųjų tarpe ir tapo viena iš jų masinio pastraukimo iš savo tuometinių gyvenamųjų vietų priežasčių ir būsimos Palestinos pabėgėlių problemos užuomazga.

Pasibaigus kovoms M.Beginas tapo Izraelio dešiniosios politinės partijos vadovu ir „amžinu opozicijos lyderiu“, beveik palaidojusiu viltis tapti valdančiuoju politiku.

Tačiau 1977 metais išmušė ir jo valanda. Dviems kadencijoms tapęs Ministru Pirmininku, buvęs teroristas ir Lukiškių kalinys įėjo į istorija, kaip Kemp Davido taikos kūrėjas, Nobelio Taikos premijos laureatas ir geriausiai izraelitų vertinamas premjeras per visą tos šalies istorija.

-------------------------------
Matome, kad Menachemas Beginas - tai išties nevienareikšmės, bet neeilinės ir herojiškos biografijos žmogus, ištikimybės žydų nacionalizmo idealams ir jų valstybės tautinio patriotizmo pavyzdys.

Žmogus, kuris kovodamas už savo tautos laimę gyventi savo valstybėje negailėjo nei draugų, nei priešų, nei savo gyvybės. Ir siekdamas savo tikslų nepabūgo netgi savo tautos viešosios nuomonės.

Visgi pačiame Holokausto įkarštyje antihitlerinės koalicijos Sąjungininkų užnugaryje paskelbti sukilimą (1944 vasario 1 d.) ir pradėti partizaninę kovą prieš tos koalicijos pajėgas, reikalauja neeilinės drąsos ir neįtikėtino įžvalgumo ateities pramatymo.

Tikrai negėda einant pro Lukiškes parodyti savo vaikui į tokio iškilaus žydų nacionalizmo veikėjo atminimui pakabintą lentą.

Ir paaiškinti, kokie buvo joje minimo sovietų okupantų įkalinto žmogaus idealai bei ko iš jo didvyriško gyvenimo galima pasimokyti lietuviams.

Taip pat ši M.Begino memorialinė lenta, pakabinta žydų tautinės valstybės ambasados iniciatyva, bus tas artefaktas, į kurį būtinai teks baksnoti nosimis Paleckio, Katz‘o, Chersonskio ir Co tipo veikėjus, mėgstančius priekaištauti lietuviams dėl to, kad mūsų aukštinamiems didvyriams yra tekę kovoti prieš sovietinę kariuomenę.

Ką jie demagogiškai įvardina, kaip kariavimą prieš antihitlerinę koaliciją Vokietijos pusėje, o tų didvyrių šlovinimą automatiškai bando išversti į faktinių nacistų sąjungininkų glorifikavimą.

II Pasaulinio karo įkarštyje įvykusio ginkluoto sukilimo antihitlerinės koalicijos užnugaryje organizatoriaus ir partizaninio karo prieš britus vadovo, žymaus sionisto M.Begino atminimą šlovinantis paminklas turėtų priversti juos šiek tiek susimąstyti.


Ir gal net šiek tiek primažinti antilietuviškos demagogijos deglo liepsnelę....

Tags: užsienio reikalai, žydų klausimas
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your IP address will be recorded 

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 5 comments