?

Log in

No account? Create an account
 
 
09 July 2012 @ 06:12 pm
Kaip musulmonišką šeimą paversti švediška. Politkorekcijos apraiškos Lietuvos portaluose  
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/svedu_profesorius_delfi1.png

Dažnai teigiama, jog pagrindinė žiniasklaidos funkcija demokratinėje visuomenėje yra užtikrinti, kad jos nariai gautu patikimą ir artimą objektyviai informaciją apie supančio mus pasaulio įvykius.

Jei pateikiant tokią informaciją ji kažkokiais sumetimais yra preparuojama bei apkarpoma, gali nutikti taip, kad skaitytojams/žiūrovams susiformuos iškreiptas ir gan tolimas nuo realybės pasaulio ir jo įvykių vaizdelis.

Totalitarinėse visuomenėse būtent to ir siekiama, bet laisvomis save vadinančiomis šalyse tokie žiaurios tikrovės vaizdelio pagražinimai/iškraipymai neturėtų būti priimtinas reikalas.

Vakaruose nūnai daug kalbama, kad įsivyravusi mainstryminėje žiniasklaidoje politkorektiškumo politika duoda labai neigiamus rezultatus būtent pasaulio suvokimo prasme. Neatitinkančių gyvenimo realijų mitų suklaidinti žmonės patiria žiaurius sukrėtimus, susidūrę su atvejais, kurių tikrai būtų galėję išvengti, jei būtų turėję adekvatų supratimą apie jų kilmę ir priežastis.

Deja, bet į mūsų ramų užkampį tos Vakaruose jau praeinančios mados dar tik ateina. Pamenu, kad net toks logiškai mąstantis ir lietuvių tautos interesams neabejingas žmogus, kaip žymus žurnalistas ir BNS direktorius Artūras Račas savo bloge N-kartų ragino žiniasklaidą nuslėpti nuo skaitytojų/žiūrovų dalį informacijos apie įvykių dalyvius.

Savaime suprantama, ne šiaip sau, bet vardan lyg ir kilnaus tikslo – tolerancijos didinimo ir stereotipų susiformavimo užkardymo profilaktikos.

Gerbiamas Artūras Račas nėra vienišas šiuo klausimu.

Politkorektiškų nuostatų mūsų žiniasklaidoje pradeda rastis vis daugiau, ko pasėkoje pasaulio ir jo įvykių vaizdas pasiekia Lietuvos skaitytojus gerokai iškraipytas ir nebepanašus į realybę.

Žmonės tiesiog kvailinami pačiu įžūliausiu būdu, parodant ne tai, KAS BUVO, bet tai, kas, anot žiniasklaidininkų, TURĖTŲ BŪTI ir kas TURĖTŲ LIKTI JŲ GALVOSE.

Norėčiau pailiustruoti šį subjektyvų vertinimą konkrečiu pavyzdžiu – kaip trys didieji interneto portalai Delfi.lt (vyr.redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė), Lrytas.lt (vyr.redaktorius – Liudas Dapkus), 15min.lt (vyr.redaktorius – Rimvydas Valatka) atspindėjo neseniai vienoje kaimyninėje šalyje nuskambėjusį tragišką įvykį.



Ar šių portalų skaitytojai gavo objektyvią informaciją, kurios pagrindu galėjo susiformuoti realų pasaulio vaizdinį?
--------------------------------

Taigi, š.m. gegužę Švedijoje įvyko bjaurus ir ne itin būdingas tai visuomenei nusikaltimas.

Pagyvenęs (52 m.) vyras, sužinojęs, kad jo gerokai jaunesnė antroji žmona (32 m.) jam neištikima ir ketina su juo skirtis, paėmė aštrų skalpelį, nurėžė jai apatinę lūpą ir ją ....surijo, šaukdamas, kad jeigu ji nenori bučiuoti jo, tai niekas daugiau jos nebučiuos.

Po to iškvietė policiją ir pasidavė, pareikšdamas, kad daugiau keturių metų jis vis vien negaus, užtat nemokanti branginti garbės žmonelė gavo pamoką visam likusiam gyvenimui.

Apie ką mums byloja šis nusikaltimas, kas gi galėjo tapti jo priežastimi?

„Žiūrim, ką turim“ ©

  • Sparčiai populiarėjantis portalas 15min.lt, remdamasis Aftonbladet aprašo šitaip:
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/15_min_zinute.png

  • Kol kas vis dar populiariausio vardą turintis portalas Delfi šį įvykį Lietuvos skaitytojams pagal Newsru pateikia taip:
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/svedu_profesorius_delfiAA.png

  • Tuo tarpu vegetuojantis portalas lrytas.lt pateikia lyg ir išsamesnį aprašymą:
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/Lrytas_info.png

Ką gi mes sužinojome iš aukščiau pateiktos informacijos apie įvykio dalyvius ir galimus jų elgsenos motyvus?
  • Anot 15min.lt tai Švedijos prestižinio universiteto mokslininkas ir jo žmona.
Skaitytojai turėtų suprasti, kad tai kažkokia keista švediškos šeimos drama – šalies, kur nesantuokiniai ryšiai bei skyrybos yra kasdienis reikalas, atstovas staiga išprotėjo ir sureagavo į tipinę švedišką situaciją neadekvačiai. Dauguma komentatorių, beje, kažką panašaus ir pamanė.
  • O štai Delfi.lt tiesiai šviesiai įvardina kanibalą „švedu“ ir „švedų profesoriumi“.
Komentatoriai stebisi ir šaiposi, kad nuo tolerancijos ir feminizmo plėtros švedų vyrai visai nuo proto nušoko.
  • Užtat iš Lrytas.lt straipsnio skaitytojai sužinojo įdomią papildomą aplinkybę – pasirodo, tas švedų profesorius susipažino su savo antrąja žmona Irane, iš kur ją ir parsivežė, padėjęs susitvarkyti studijas ten, kur pats darbavosi.
Naivesniems bei tolerantiškiems skaitytojams išties gali pasirodyti, jog čia labai tikėtinas chemiškai grynas rasizmas – juk savo pirmos žmonos (pagal nutylėjimą suprask – švedės), su kuria išsiskyrė anksčiau, taigi nepjaustė? O štai vargšei persei supjaustė ir net suėdė, ką nupjovė. Persiaėdis švedas-kanibalas, vienžo...

Lyg ir savaime skaitytojui prašosi išvada, kad reikia kuo skubiau imtis priemonių tolerancijos, pagarbos moterų teisėms didinti ir nepakantumo rasizmui švedų akademinės bendruomenės tarpe skatinimui.

Trumpiau tariant, visi portalai pateikė šį įvykį, kaip kažkokį sveiku protu nesuvokiamą ir nepaaiškinamą „prestižiniame Švedijos universitete“ besidarbuojančio garbaus švediškos akademinės visuomenės nario „švedo“, „švedų profesoriaus“ išprotėjimą, galimai netgi gal būt susijusį su ksenofobija ir rasizmu.

http://www.st-tor.se/fot.jpg

Pasimokyti iš tokio atvejo lyg ir nėra ko. Nebent, kaip ir minėta, dar kartą padejuoti, kad net ir visuotinai privalomas švediškasis feminizmas bei labiausiai išsikėtojusi tolerancija neapsaugo nuo to, kad tarp švedų profesorių atsiranda tokių išsigimėlių, iš pavydo žalojančių kitataučių moterų veidus. Ir be abejo, paraginti plėtoti ir dar smarkiau diegti toleranciją kitataučiams bei kitokios kultūros žmonėms.

Bėda tame, kad tas vaizdelis, kurį nupiešė mūsų tolerantiškoji žiniasklaida, yra šiek tiek iškreiptas. Visai nedaug – tik tiek, kad svarbūs akcentai nesusidėliotu. Geriausiai tam tinka, kaip žinia, nutylėjimas.

Reikalas tame, kad tas pavyduolis-kanibalas iš esmės nėra nei „švedas“, nei „švedų profesorius“.

To žmogaus vardas yra Hodjattallah Rabbani ir jis yra musulmonas iš Irano, kaip ir jo pirmoji ir antroji žmonos. Jis gimė, užaugo, vedė, visus mokslus baigė ir magistro laipsnį (1980-88 m.) gavo Irane.

Jau būdamas brandus mokslininkas baigė doktorantūrą ir keleris metus gyveno Švedijoje, kur ir atliko tyrimus tame Karolinska institute. Vėliau gavo atsakingą mokslinį darbą savo tėvynėje ir nuo to meto su Švedijos institutu jį siejo darbas antraeilėse pareigose ir dalyvavimas nereguliariuose tyrimuose.

Todėl vadinti žymųjį Irano mokslininką - tos šalies pilietį ir tenykštės akademinės įstaigos profesorių Hodjattallah Rabbani „švedu“ bei „švedų profesoriumi“ yra įžūlus tikrovės iškraipymas.

Lygiai, kaip kanibališką pavydo sceną musulmonų iraniečių šeimoje pateikti, kaip švedo ir švedės ginčą ar vyro švedo ir žmonos iranieties konfliktą yra akiplėšiškas skaitytojų maustymas.

Nes nereikia būti ypatingu išminčiumi, kad suprasti, kokią įtaką šiam atvejui galėjo turėti tai, kas vadinama „gėdos kultūra“.

Juk nei minėtas Hodjattallah Rabbani, nei jo jaunoji antroji žmona nėra Švedijoje užaugę bei jos feministiškai tolerantišką kultūrą atstovaujantys žmonės. Priešingai, jie abu yra šiitiškos musulmoniškos Irano kultūros, pasižyminčios visiškai kitokiomis vyro-moters santykių reguliavimo tradicijomis, atstovai.

Ir šis atvejis, jeigu jis būtų aprašytas be politkorektiškų kupiūrų ir iškraipančių realybę nutylėjimų, būtų tapęs dar vienų perspėjimų tolerantiškoms Europos moterims, kokie netikėti pavojai gali jų tykoti artimai bendraujant su „gėdos kultūros“ atstovais iš visokių egzotiškų kraštų.

Jei bent dalis jų būtų supratusios, kad net iškiliausi Irano ar kitokios musulmoniškos akademinės visuomenės šviesuliai gali reaguoti į jiems nepatinkančią moterų elgseną visai kitaip, nei to galima tikėtis iš šiuolaikinės europietiškos kultūros atstovų, tai šis spaudos pranešimas būtų tapęs tegul ir nedideliu, bet svarbiu žinojimo apie supančio pasaulio realijas dalimi.

Deja, bet politkorektiški iškraipymai šį tragišką ir rimtą perspėjimą apie galimą kultūrų konfliktą nešantį įvykį pavertė kažkokiu keistu kuriozu, kuriame nukvakęs iš pavydo švedas profesorius supjaustė žmonai veidą ir suvalgė jos lūpas.

Tinkamu nebent kaip pretekstas Delfio komentatoriams pasityčioti iš švedų vyrų bei tolerancijos diegėjams parypauti dėl rasizmo ir seksizmo švedų akademinės visuomenės atstovų tarpe.

Žinoma, būtų labai malonu, jeigu žiniasklaida visgi pateiktų visą, nefiltruotą ir nepreparuotą įvykių pasaulyje vaizdą. Bet panašu, kad kol kas nuo tokio modelio tolstame vis tolyn ir tolyn.

Jei ir toliau taip sparčiai riedėsime ta linkme, tai „kaip buvo iš tikrųjų“ greitai galėsime sužinoti tik nepriklausomų tinklaraščių ir kitokių pilietinės žiniasklaidos formų dėka.

Kaip tai nutiko ir man šiuo konkrečiu atveju.

Juk jeigu ne švedų blogeriai, taip ir būčiau kartu su visais Delfi, 15min ir Lrytas skaitytojais "tvirtai žinojęs", kad kažkoks iš pavydo nukvakęs švedas-profesorius surijo savo iš Irano parsivežtos jaunos žmonos lūpas.
--------------------------------
P.S. Už užvedimą ant temos dėkojų gerbiamam FB dalyviui Lakūnui Aviacijui




 
 
 
(Anonymous) on July 9th, 2012 08:22 pm (UTC)
Nu "kuriozo" iliustracija... Ble, apie tokias perspėti reikia.
zeppelinus on July 10th, 2012 05:40 am (UTC)
Tai viso labo scena iš senobinio siaubo filmo apie šiuolaikinius kanibalus. Kadaise ši tema tame žanre buvo populiari.
(Anonymous) on July 10th, 2012 05:36 am (UTC)
Žinoma, būtų labai malonu, jeigu žiniasklaida visgi pateiktŲ visą, nefiltruotą ir nepreparuotą įvykių pasaulyje vaizdą.
zeppelinus on July 10th, 2012 05:42 am (UTC)
Dėkui, jau pataisiau.
(Anonymous) on July 10th, 2012 06:36 am (UTC)
Мужик устраивается на работу в консерваторию. Его послушали - все
хорошо! Владение инструментом превосходное, слух абсолютный, играет
эффектно, в общем - мечта любого оркестра. Берут: - Отлично, будем вас
оформлять. Как ваша фамилия? - Иванов. - Иванов? Хм... Странно... А
имя? - Иван. - Иван?!! Удивительно, непостижимо.... А отчество? -
Моисеевич. - Ах, как глубоко бывает зарыт талант!
(Anonymous) on August 24th, 2012 01:36 pm (UTC)
Ačiū.O aš kaip tik ant dienų susimąsčiau,kad gal kažką prarandu,jau gerą pusmetį neskaitydamas kaip tik šių portalų ir dar kai kurių.Pasirodo,kad nieko! Įdomu,koks tokiame iškraipyme su nutylėjimais filtro -Račo BNS vaidmuo? Jau senokai pastebėjau,kad BNS suveikia kaip adapteris daugeliu atveju.