March 28th, 2011

Garbės sargyboje

Žmogaus teisių visiems neužteks: atimkime iš katalikų ir atiduokime homoseksualistams

Tolerancijos pavyzdžių prisodrintas tekstas. Ilgiau, nei metus nebuvusiems išpažinties, geriau neskaityti

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/kristus_prisikele3-1.jpg

Tie, kas mėgsta palandžioti po Lietuvos žiniasklaidos užkampius, tolimiausioje Bernardinai.lt rubrikoje jau skaitė apie bjauraus vandalizmo, žiaurios neapykantos ir šlykščių patyčių atvejį Madrido Complutense universiteto komplekse.

Keliais žodžiais priminsiu to mūsų žiniasklaidoje nenuskambėjusio įvykio esmę:

2011 m. kovo 10 dieną į universiteto koplyčią įsiveržė apie 70 jaunuolių, daugiausia merginų. Jos apdergė altorių, užpurškė įžeidžius šūkius ant sienų, apklijavo jas popiežių Benediktą XVI nacistu vaizduojančiais plakatais ir skandavo feministinius šūkius.

Vėliau mergužėlės išsirengė nuogai ir tarpusavyje atliko įvairius nepadorius veiksmus. Kaip paaiškėjo, akcijos dalyvės save priskiria feministėms ir daugumoje priklauso seksualinių mažumų judėjimams.

Pasirodo, visas šis pasibjaurėtinas šabašas buvo dalis organizuotos kampanijos prieš universitetų koplyčias. Anot iniciatorių, tai yra tolerantiškas protestas prieš tai, kad pasaulietiniame universitete yra krikščioniška koplyčia.

Policija areštavo keturis jaunuolius, tačiau iš pažangiosios visuomenės dalies kilo didžiulė nepasitenkinimo banga. Du šimtai antikrikščioniško vandalizmo šalininkų surengė jų palaikymo akciją, kurios metu kairysis politikas Gasparas Llamazares pavadino feministinių lesbiečių akciją „remtina“ ir teigė, kad jų nubaudimas prieštarautu demokratijai.

Internetuose pradėjo stūgauti ultrakairieji intelektualai, šaukiantys, jog straipsniai, spaudoje aprašantys šį vandalizmo ir neapykantos atvejį, yra Bažnyčios ar „ultrakatalikų“ režisuota šmeižimo kompanija prieš progresyvųjį feminizmą.

Žinoma, skaitantiems tik tolerantišką lietuvišką spaudą gali kilti pagunda pasakyti, kad šis antikrikščioniškos neapykantos, vandalizmo ir patyčių atvejis yra išskirtinis ir nėra būdingas homoseksualistų, feministų ar ultrakairiųjų radikalų veiksmo akcijoms.

Lietuvoje feministės, anarchistai ir homoseksualizmo plėtros aktyvistai kol kas dar nesiryžta tokiems vandališkiems barbarizmams ir apsiriboja žodiniais išpuoliais prieš Bažnyčią. Organizuojamos demonstratyvios - dar nežinia ar turėtos - katalikybės atsisakymo akcijos bei reguliarios difamacijos kampanijos spaudoje.

Tolerancijos keliu toliau pažengusiame pasaulyje vaizdelis visai kitoks – mūsų ultrakairiesiems aktyvistams lieka tik pavydžiai varvinti seilę.


Collapse )