February 7th, 2011

Garbės sargyboje

Nemokamos reklamos teisėmis. Uzbekiškas restoranas Čaichana Vilniuje

http://tea.ru/i/2010/chaihona2.jpg Sako, kad Amerikose yra blogerių, kurie pragyvena iš blogų rašymo.

Lietuvoje tokių fenomenų nežinau, nors populiariausieji vis garsiai pasvajoja ta tema.

Įtakingiausias mūsų krašto tinklaraštininkas Artūras Račas, kaip tikras žemaitis, net bandė tiesiai-šviesiai pasiteirauti blogo lankytojų:

ar jie sutiktu mokėti už jo blogo skaitymą ir jei sutiktu, tai kiek?

Jei gerai pamenu, ta tema susilaukė neregėto populiarumo – net tie, kurie niekada nekomentuodavo gerbiamo Artūro įrašų, suskubo jam pranešti – ką jie mano apie tokius autoriaus kėslus ir, deja, deja - ne visi sugebėdavo išsitekti korektiškų išraiškos formų ribose.

Nežinau, kokių atsakymų tikėjosi gerbiamas Artūras, bet žinant jo karštą būdą, tikėtina, kad tą dieną garo švilpukas viename Pylimėlių gatvės name galėjo veikti beveik be paliovos...

Šiek tiek menkesnio kalibro, tskant, pirmosios lygos blogeriai nelaukdami, kol kepti karveliai patys į burną atskris, pradėjo dar gan droviai bandyti tą savo šiokį tokį populiarumą monetizuoti barterio pagrindais – chaliavnais apsilankymais naujuose restoranuose, alaus daryklose, dešrų kimšyklose ir šokolado fabrikuose.

Įžūlesni tinklaraštininkai net sudalyvavo kažkokiame uždarame žvaigždžių vakarėlyje ant prabangaus viešbučio stogo, kur juos nemokamais pokštais linksmino pats Algis Ramanauskas – Greitai, o garsusis rašytojas Andrius Užkalnis nuo taburetės skaitė savo už širdies griebiančias eiles apie Angliją, anglus ir jų bjaurų būdą.

Deja, nereguliariai-pripuolamas rašymo stilius ir rašytojiškų talentų stoka nulėmė gan menką Blogerio Zeppelinus vertę blogosferos ir verslo barterinių mainų rinkoje.

Nesulaukiu chaliavnų (liet.~nemokamų) kvietimų nei į alaus daryklas, nei į tailandietiško masažo salonus, nei į kokią, atsiprašant, batų taisyklą ...

Jau nekalbant apie linksmą „Amano ausų“ degustaciją ar madingo gėjų klubo „all inclusive“ vakarėlį.

Jėzaušventas, mane dideliu ratu aplenkė netgi spameriai, išsiuntinėje visai blogosferai gundančius pasiūlymus parašyti giriantį jų parduotuvę rašinį ir – gal būt, jei pasiseks - laimėti kiniškas ausines ar pigų fotoaparatą-muilinę!

Nenorom pradeda skverbtis nuojauta, kad mano įvaizdis virtualioje erdvėje ne visai atitinka tą paprasto, draugiško ir malonaus vyruko, kuriam moterys norėtu priglusti prie krūtinės ar bent paverkti ant peties, o vyrai – pakviesti išgerti alaus, paveikslą, kurį maniau kuriąs savo rašiniais ir komentarais.

Taigi, nusprendžiau išbandyti savo jėgas naujame žanre – viešojo maitinimo vietos apžvalgoje.


Collapse )