?

Log in

 
 
28 September 2008 @ 08:13 pm
Déjà vu iš Afrikos  

Seniai, labai seniai, vieną niūrią sovietmečio dieną į mūsų pradinės mokyklos klasę įžengė gerai įmitęs, akiniuotas ir pliktelėjęs kostiumuočius.

Truputi sutrikusi tamsta-mokytoja pristatė jį, kaip komjaunuoliškos jaunųjų internacionalistų organizacijos, besirūpinančios pagalba kovojančiai Afrikai, atstovą.

Atsikrenkštęs, komjaunuolis paporino mums, kaip sunku gyventi nuo kolonializmo išsivadavusioje ir socializmą bandančioje kurti Afrikoje, kaip tenykščius negrus skriaudžia prakeiktieji baltieji imperialistai ir kokias dideles viltis tie negriukai dedą į šlovingosios tarybinės liaudies pagalbą. Kalbėjo sausai ir neilgai. Trumpiau tariant, buvo liepta rytojaus dieną atnešti po, berods, rublį - ir įsigyti markučių ar lipdukų, kurie paliudys, kad ir mes prisidėjome prie socializmo Afrikoje kūrimo.

Mama tik susiraukė, išgirdusi apie žūstančius socializmo statyboje negriukus, kuriuos turėjo išgelbėti jos sunkiai uždirbtas rublis, bet visgi davė.

Ir ačiū Dievui, nes tikrai nenorėjau būti gėdinamas to nelemtojo akiniuočio ir raudonuoti prieš visą klasę. Pastarasis, kiek tuomet supratau vaikišku proteliu, reguliariai važinėjo į tą Afriką bei asmeniškai patyrė visas negriukams lemtas kančias ir todėl piktai reagavo į nesusipratusių tamsių žmonių nedovanotiną gobšumą...

Iki šiol man mįslė, ką už tarybinių moksleivių rubliukus nuvežė Afrikon tas komjaunuolis - kalašnikovų siuntą ar kokį TNT dėžę? Na, neesmė...svarbu, kad mano vaikystė ir socializimo statybos Afrikoje seniai baigėsi....

Ir staiga - atsiverčiu nūnai Bernardinai.lt puslapį ir lyg į praeitį pasinerčiau -
...ogi vėl kažkoks akiniuotas, pliktelėjęs ir gerai įmitęs dėdė piktu balsu porina apie vis didėjantį skurdą Afrikos demokratijos statybose bei gėdina mus, lietuvius: "Mėgstame pasiskųsti, kad blogai gyvename.. pasidairę po pasaulį pamatysime ir suprasime, kad yra daug žmonių kurie gyvena kur kas blogiau ir mielai pasikeistų su mumis vietomis...laikas lietuviams atrasti ne turistinę, pro autobuso langą matomą ir kupina egzotikos Afriką, o tą tikrąją su jos žmonėmis ir jų problemomis. Tokia Afrika nieko nepalieka abejingo..afrikiečiai darbštūs ir kūrybingi, deja, didžioji dauguma jų praktiškai neturi galimybių įgyti pradinį išsilavinimą, neturi sukurtos sveikatos apsaugos sistemos " ir aiškina, kad Lietuva privalo kuo skubiau įvykdyti savo turtingos šalies-donoro pareigą ir nugabenti Afrikon kuo daugiau pinigų - finansinės paramos ir investicijų pavidalu.

Šnekorius netgi rado, kuo pamosuoti prieš nosį kvailesniems ar gobšesniems lietuviams, viliodamas užkasti savo pinigus tame Durnių šalies Laimės slėnyje: "..mūsų verslas turi atrasti Afriką, kur slypi aukšta rizika, bet didelės galimybės" - tai išgirdęs nustebau, kad oratorius pamiršo paminėti to pavyzdį - kad ir buvusį kaunietį Šabtajų Kalmanovičių, kuris būtent tuose kraštuose dar sovietmečiu tapo milijonieriumi.. .

Įsižiūrėjus supratau, kad tas šnekusis barzdyla - ne kas kitas, kaip tūlas Eugenijus Maldeikis - buvęs žymus ekonomistas ir Skraidančio Prezidento bendražygis, nūnai Europarlamentaras. Teksto tikslas buvo pakviesti tautiečius "diskutuoti ir nuspręsti, kokia šalis mums įdomi ir kokia bus mūsų ilgalaikė strategija Afrikoje?"

Kad tautiečiams nereikėtu perdaug sukti galvos, ponas Eugenijus parengė jau gatavą variantą lietuvių pinigų adresavimui - ogi tokią Vakarų Afrikos šalį Liberiją. Būtent ton šalin jis nubogino Lietuvos kolegijų studentų būrelį - padėti tenykščiams demokratijos statybose, su viltimi "kad kelionės metu jiems pavyks užmegzti pažinčių, susidraugauti su vietiniais žmonėmis".

Ką gi, kad jau Europarlamentarijus kviečia diskusijon, tai reiktu pasisakyti. Bet nusprendžiau, kad neverta gaišti laiko rimtoms rašliavoms, tuo labiau, kad dėl tos "pagalbos Afrikai" kvailystės prirašyta tiek ir tiek. Paprasčiau pacituoti kad ir airiškojo Independent kolumnisto Kevin Myers tekstą, kurio vertimą padarė ir ir pas save patalpino Patriotai.lt žmonės (dėkui jiems už tai):


K. Majersas. Afrika niekam nieko neduoda – išskyrus AIDS

Ne. Tai nepadės. Net kai matome Afrikos valstybes atsisakant imtis veiksmų ir atkurti ką nors panašaus į civilizaciją Zimbabvėje, Etiopijai skirtas išmaldos dubenėlis vėl leidžiamas per mūsų rankas. Praėjo beveik 25 metai nuo garsiosios Etiopijos (ir Bobo Geldofo) kampanijos „Pamaitinkime pasaulį“. Per tą laikotarpį Etiopijos gyventojų skaičius išaugo nuo 33,5 mln. iki 78 mln.

Tad kodėl turėčiau daryti ką nors, kas toliau skatintų katastrofišką gyventojų augimą toje šalyje? Kur logika? Jos nėra. Žinoma, yra du dalykai, rodantys, jog į logiką čia neatsižvelgiama.

Pirma, tai mano sąžinė, o antra - dar viena vaiko didelėmis akimis, ir vėl žvelgiančio į kamerą, nuotrauka, kuri ir vėl užfiksuoja tragediją...

Prašau atleisti. Mano sąžinė jau keliavo čia kojomis ir pinigais. Skirtingai nei dauguma jūsų, aš buvau Etiopijoje. Kaip ir dauguma jūsų, aš mokėjau grobuoniškai labdarai, kad ten būtų sustabdytas badas. Berniukas didelėmis akimis, kurį mes išgelbėjome prieš 20 metų, dabar jau pilnas vyriškumo, nešiojasi Kalašnikovo automatą ir „daro“ vaikus visur, kur tik jo įgeidžiai jį nuneša.

Be abejo, esama ir gerų argumentų, kodėl turėtume tęsti šios grobuoniškos ir sutrikusios ekonominės, socialinės ir seksualinės sistemos veikimą. Tačiau aš jų nežinau. Kita vertus, yra daugybė priežasčių nerašyti tokios skilties kaip ši.

Ji nepridės daugiau draugų ir iššauks teisuolišką pyktį veidmainiškų, laiškus rašančių rūstuolių – šios rūšies, kuri niekuomet nepraleidžia progos savo panieka ir moraliniu pranašumu užteršti beveik kiekvieną diskusiją Airijos gyvenime. Ji tikriausiai įsiutins ir vieną puikiausių Airijos žmonių Džoną O'Ši iš GOAL [tarptautinė humanitarinė organizacija] ar brolius Finukeinus – žmones, kuriais be galo žaviuosi. Tebūnie taip.

Bet prašau, prašau, rūstieji teisuoliai, neminėkite mūsų pačių Didžiojo bado [badas Airijoje XIX a. viduryje] kaip analogijos. Šių dalykų negalima lyginti. Per 20 Didžiojo bado metų airių gyventojų sumažėjo 20 procentų. Per tą patį laikotarpį vakarietiško maisto, dešimtračių „Mercedes“ vilkikų ir „Lockheed Hercules“ lėktuvų dėka Etiopijos populiacija išaugo daugiau kaip dvigubai.

Deja, ta nelaiminga šalis nėra vieniša savo beprotybėje. Kažkur anapus vaivorykštės plyti Somalis, dar viena puiki įtūžusių, Kalašnikovus nešiojančių, „chatą“ [toks narkotikas] kramtančių, mergaites apipjaustančių, nuolat sutinusių dykaduonių šalis.

Iš tiesų, dabar mes turime beveik ištisą žemyną seksualiai hiperaktyvių varguolių, kur dešimtys milijonų žmonių gyvi vien pagalba iš išorinio pasaulio.

Ši priklausomybė nepaskatino politinio apdairumo ar sveiko proto. Iš tiesų, vudu idiotizmas, atrodo, dominuoja, būsimam Pietų Afrikos prezidentui tvirtai tikint, kad šlakelis vandens ant penio po lytinio akto apsaugos jį nuo infekcijos. Nereikia nė sakyti, kad skurdas, alkis ir visuomenės degradacija nesustabdė idiotiškų Tigre [etninė grupė Eritrėjoje], Ugandos, Kongo, Sudano, Somalio, Eritrėjos ir kitų karų.

Tai, aišku, stambūs potėpiai. Tačiau būtent tokiais stambiais potėpiais istorija dažnai tapo savo labiau akį rėžiančius – ir lemtingesnius – puslapius. Japonija, Kinija, Rusija, Korėja, Lenkija, Vokietija, Vietnamas, Laosas ir Kambodža XX a. pakėlė didesnes negandas nei beveik bet kuri Afrikos dalis.

Dabar beveik visos šios šalys vienu ar kitu būdu teikia pagalbą ar investuoja Afrikoje, tuo tarpu Afrika, turinti bekraštes savanas ir vešlias ganyklas, niekam beveik nieko neduoda, išskyrus AIDS.

Vietoj to Afrikos gyventojai švaisto savo išteklius ir yra atsakingi už katastrofišką ekologinę degradaciją. 2050 metais Etiopija turės 177 milijonus gyventojų: tai Prancūzija, Vokietija ir Beniliukso šalys kartu sudėjus, tik įsikūrusios perdžiūvusiose ir vis mažiau proteino turinčiose Didžiojo riftinio slėnio dykvietėse.

Taigi, ar labai išmintinga aktyviai didinti suaugusiųjų populiaciją jau dabar pernelyg tankiai apgyvendintoje, ekologiškai nuniokotoje ir ekonomiškai priklausomoje šalyje?

Ar moralu šiandien išgelbėti Etiopijos vaiką nuo bado tik tam, kad ateityje jis patirtų brutalų apipjaustymą, skurdą, alkį, smurtą ir seksualinę prievartą, kurios rezultatas bus dar vienas pustuzinis tokių pačių vaikų didelėmis akimis, kurių priešakyje – panašiai „linksmas“ gyvenimas. Žinoma, tai gali padėti jums geriau jaustis, o tai ir yra pagrindinė tokios gausios labdaros priežastis. Tačiau to nepakanka.

Nes savimyliškas dosnumas buvo vienas iš Afrikos prakeiksmų. Jis palaikė politines sistemas, kurios kitaip būtų žlugusios.

Jis prailgino Eritrėjos-Etiopijos karą beveik dešimtmečiu. Jis įkvėpė Bilo Geitso programą, skirtą išvaduoti žemyną nuo maliarijos, tačiau nesant beveik jokios asmeninės savikontrolės, ši liga yra viena efektyviausių dabar veikiančių populiacijos kontrolės formų.

Jei jo programa bus sėkminga, dešimtys milijonų vaikų, kurie kitaip būtų mirę ankstyvoje vaikystėje, išgyvens iki pilnametystės, giriasi Geitsas. O, puiku – ir kas tuomet? Žinau. Leiskime jiems visiems atvykti čia. Taip, čia tai bent idėja.


Ir ką čia bepridėti..?

Kad anot nekurių ekspertų nuomonių, pagalba Afrikai yra ta sritis, kurioje tikrai greit galima tapti milijonieriumi - mat "otkatas" nėra rusų išradimas ir tenykščiai pasaulio korupcijos lyderiai puikiai supranta jo svarbą?

Kad anot tų pačių ekspertų, proporcija yra maždaug 1:1:1, kur kiekviena dalis atitenka paramos organizatoriams, vietiniams vadukams ir šalies gyventojams, o tiksliau, žemesnio rango vadukams, atitinkamai? Mąstus galime įsivaizduoti, žinant, kad korupcijos apyvartos Afrikoje 148 mlrd.usd per metus, t.y. apie 25% viso jos BVP. Yra šalių, kurių biudžetas 70% sudarytas iš užsienio pagalbos.

Bet anokia čia naujiena...

Na, nebent pora žodelių apie tą Liberiją, su kurios žmonėmis susidraugauti mūsų jaunimui siūlo ponas Maldeikis, ir dalies jos gyventojų, khhm, kultūriškai-mentalinius ypatumus, žinotinus mūsų jaunimėliui prieš ieškant tenykščių draugystės.

Taigi, šios šalies gyventojų skaičius per paskutinius 20 metų irgi padvigubėjo, nepaisant 14 metų trukusių žiaurių pilietinių karų, kurie nūnai užsibaigė ir prasidėjo Demokratijos statybos. Beje, vienas tų karų ypatumas buvo tame, kad kariaujančios pusės mėgo ne tik žudyti oponentus, bet ir tiesiog nupjaustyti jiems vieną-kitą galūnę - taip pridarydami priešingai pusei daug rūpesčių, nes neįgalieji kariauti nebegali, o išlaikyti juos reikia. Todėl gatvėse galima išvysti nemažai bekojų ar berankių vyrų.

Tiesa, pirmasis diktatorius, seržantas-generolas Samuelis Dou, kuris nužudė buvusį prezidentą Tolbertą, pats buvo oponentų įviliotas į spastus - atseit, susitikti su JTO misija - o pakeliui pagrobtas Džonsono anarchistų grupuotės. Tuomet, jau ramioje aplinkoje, jam pradžioje sulaužė rankas, po to - amputavo kojas. Dar vėliau - kastravo. Tada nupjovė ausis ir privertė jas suvalgyti. Na ir pagaliau nužudė...

Bet karai baigėsi ir 2005 metais prasidėjo Demokratijos statybos - įvyko demokratiniai rinkimui, kuriose varžėsi futbolistas George Wea ir buv.vieno diktatorių finansų ministrė Ellen Johnson-Sirlea, kuri ir buvo išrinkta.

Įvairių rinkimų eigoje paaiškėjo vienas įdomus afrikietiškos demokratijos ir liberietiškos kultūros apektas - vienoje provincijų nežinia nekurios partijos nusprendė įgyti nesažiningą pranašumą ir pasinaudoti galingais burtais tam, kad laimėti demokratinius rinkimus. O galingiausi burtai, kaip žinia, daromi panaudojant žmonių kūnos dalis - ypač genitalijas. Na, ir prasidėjo "rinkiminės akcijos", o tiksliau - masinės ritualinės žmogžudystės su išmėsinėtais kūnais, peraugančios į riaušes.

Tokia tat vietos demokratija.
Tiesa, yra dar vienas nemalonus europiečiams, o ypač europietiems, vietinių gyventojų paprotys, dėl kurio valdžia net informacinius kelio ženklus pastatė:

http://newsimg.bbc.co.uk/media/images/42466000/jpg/_42466549_rapesign.jpg

Vienžo, būsiu atviras - kažkodėl abejoju, ar lietuvių dauguma bus patenkinta, jeigu mūsų studenčiokų susirasti tenykščiai draugai po truputį pratryps Lietuvon kelią savo tautiečiams su jų, ėėė, specifiniais kultūriniais ypatumais. Rimtai abejoju...

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/ideja.jpg
Užtat neabejoju, kad tautiečiams vertėtu išsirinkti į Europarlamentą kokį kitą atstovą, kuriam būtų įdomiau rūpintis Lietuvos, o ne Afrikos reikalais. Tokia ta mano subjektyvi nuomonė....

P.S. Nors visgi yra vienintelė verta dėmesio pagalbos Afrikai iš Lietuvos rūšis: reguliari besimokančių chirurgų-rezidentų masinio sterilizavimo praktika, galingos prezervatyvų siuntos ir vadovaujamas Aušrinės Marijos feminisčių-pamokslininkių desantas.... Pastarasis gal net geriausiai padėtu tenykščiams negrams spręsti hipergimstamumo problemą... Tokiai pagalbai ir aš lėšų nepagailėčiau
 
 
 
sig_tyr on October 1st, 2008 05:20 pm (UTC)
Kažkuriame žurnalioke skaičiau, kad dabar jau afrikiečiai netgi neužduoda sau klausimo, kodėl Vakarai turi duoti. Jų požiūriu Vakarai tiesiog PRIVALO duoti.

Gal dar kai kas iš kolegų prisimins prieš porą metų lietuviškoje spaudoje pasirodžiusį straipsnį, kuriama teigiama kaip baltieji ėmė afrikiečius vergijon... hmh.. vietos genčių vadams ir arabaų pirkliams aktyviai dalyvaujant.
sig_tyr on October 1st, 2008 05:26 pm (UTC)
kažką panašaus pagal raktinius žodžius radau, bet nesu tikras, ar tiksliai šitas:

"Šiandien istorikai neneigia, kad vergų prekyba Afrikoje egzistavo dar iki europiečiams atplaukiant į jos pakrantes. Neneigia, kad Vakarų Afrikoje gyvavusios islamo valstybės siūlė pirmiesiems europiečiams - portugalams ne tik auksą, bet druską, tekstilę, žuvį, dramblio kaulą ir… vergus. Tad visai tikėtina, jog pati Afrika pasiūlė “prekę” ar atsiskaitymą ja už europietiškas gerybes. Kai kurios vakarų bei pietvakarių Afrikos gentys ėmėsi specializuotis kaimyninių genčių puldinėjimuose, siekiant paruošti gyvosios prekės partijas, “medžiojo” vienos kitas, grobį parduodamos prekybos tarpininkams. Ne dėl odos spalvos. Toks biznis buvo. Afrika irgi savaip atrado Ameriką.

Daug prirašyta apie vergų gabenimo laivo triumuose sąlygas, sąlygas, dažnai charakterizuojamas kaip nežmogiškas. Tačiau skaičiavimai rodo, kad laivuose mirdavo tik apie 13% vergų, ne ką daugiau kaip paprastų keleivių ilgose transatlantinėse kelionėse. Pirkliai buvo suinteresuoti patiekti savo “prekę” kuo geresnės prekinės išvaizdos. Žymiai daugiau kančių vergai patirdavo stovyklose pačioje Afrikoje, pirklių belaukiant. Pastarieji “išbrokuodavo” ne vieną iškankintą belaisvį, kurio dažniausiai čia pat laukė mirtis. Prieštaringos žinios pasiekia mus ir apie vergų gyvenimo sąlygas Amerikoje. Kainų svyravimai vergų prekybos rinkoje neretai vertė plantatorius tausoti gyvąją darbo jėgą, skatinti jos natūralią reprodukciją ir sveiką gyvenseną, nors nebuvo nei kalbos apie kokias nors pilietines ar politines vergų teises".

http://www3.lrs.lt/pls/inter/ruonis?p_int_tv_id=5033&p_int_tekst_id=69921&p_kalb_id=1
zeppelinus on October 1st, 2008 06:47 pm (UTC)
Ooo, apie paplitusius politkorektiškus mitus ir įdiegtus stereotipus būtų galima daugiatomį leidinį išleisti.....prigrūda žmonėms visokių kvailysčių į galvas...:(
gerasirdis on October 1st, 2008 09:50 pm (UTC)
Akanomika
Šiaip jau apie skurdą, ekonomiką ir korupciją yra gerai parašęs toks Tim Harford. Rašė jis apie Afriką, bet bendras principas- universalus: korupcija yra praktiškai vienintelis ir pagrindinis skurdo šaltinis. O iškasenos- nepadės :-). Aišku, jei skaitai angliškai:
http://www.reason.com/news/show/33258.html
Straipsnis senas, bet geras. Ir šiaip įdomių įžvalgų apie valstybę ten yra.

Kalbant apie Afriką "kur slypi aukšta rizika, bet didelės galimybės"- ko gero sutiksiu. Kaip tik dėl tos visos korupcijos ir pan. Nors manyčiau, kad tokie korupcijos pagalba lengvai uždirbti pinigai į gera neveda...
zeppelinus on October 2nd, 2008 06:27 am (UTC)
Re: Akanomika
Taip, gerų ir rimtų straipsnių apie tikrąsias, o ne prasimanytas, Afrikos bėdų priežastis tikrai yra nemažai, bet kažkodėl mūsų spaudoje jie nepasirodo.

O pasirodo būtent tokie, [oficialiai] nežinia ko siekiantys tekstai, kaip E.Maldeikio.

Aš nemėgstu iš lietuviškų pinigų puntančios lietuviškosios korupcijos, bet į tuos pinigus pretenduojančios užsieninės - N kartų labiau. Tie mūsų korupcionieriai bent jau ženklią dalį savo pinigų išleidžia ir investuoja čia, o įvairūs "Afrikos pagalbininkai" ir "žydų turto parėmėjai" išsivež juos toli-toli...
Kalbant apie Afriką "kur slypi aukšta rizika, bet didelės galimybės"- ko gero sutiksiu. Kaip tik dėl tos visos korupcijos ir pan. Nors manyčiau, kad tokie korupcijos pagalba lengvai uždirbti pinigai į gera neveda...

Išteklių gavyba Afrikoje jau seniausiai apsėsta verslo ryklių ir "didžiausios galimybės" atsiveria būtent pagalbos organizavimo bei pristatymo srityse.
Kur ir bando įsisukti p.Maldeikis.

Neturiu nieko prieš, jeigu jam tai pavyks - bet tik ne iš Lietuvos pinigų.
zvyras on October 3rd, 2008 04:27 pm (UTC)
Tai esu rašiusi pas save lj, kaip mergos univere rinko paramą Afrikos vaikams, o ekonomikos dėstytojas labai skeptiškai ir atkakliai jų klausinėjo, o kodėl jos nenorinčios padėti Lietuvos vaikams ir pan. Jokio atsakymo jos pateikti taip ir nesugebėjo :)

Mane tai labiausiai stebina jaunos Europos moterys, vienos vykstančios ten "padėti vargstantiems" - po to tik ir skaitai anglų laikraščiuose - vieną apiplėšė ir vos nenužudė (čia kasdieniai atvejai, kurių, kaip supratau, reikia laukti vos ne pirmiausia iš tenykščių policininkų), kitą išprievartavo, trečią išprievartavo ir nužudė...
zeppelinus on October 3rd, 2008 05:05 pm (UTC)
Tai vadinama indoktrinuotu mąstymu.

Žmonės gan dažnai net nesusimąsto, iš kur pas juos atsirado vienas ar kitas įsitikinimas.

Visi tie tolerastai, multikultūralistai ir kt.tibetų draugai akivaizdus to pavyzdys
(Anonymous) on October 4th, 2008 10:03 am (UTC)
link
Kevin Myers tekstą, kurio vertimą - nuorodos klaidingos
zeppelinus on October 4th, 2008 11:19 am (UTC)
Re: link
Tiksliai! Ot rūgštelė netarkuota, kol tuos html tegus sudėlioji, viskas susimakaluoja...:(

Tuoj pataisysių, dėkui už pastabumą....
3dviz on October 8th, 2008 06:22 pm (UTC)
Nesu nacionalistas, bet straipsnis - įdomus.
zeppelinus on October 13th, 2008 02:17 pm (UTC)
Dėkui už gerą žodį. Užsukite dažniau...
zvyras on October 19th, 2008 12:15 pm (UTC)
zeppelinus on October 27th, 2008 07:07 am (UTC)
...nežinau, ar skaitei
Neskaičiau, dėkui.