?

Log in

 
 
30 July 2012 @ 03:22 pm
„Andriaus pica“: maistas iš fabriko tarpuvartės deda ant menčių Vilniaus picų grandus  
Dėmesio, žemiau yra ilgas gastronominis-kulinarinis tekstas. Jeigu jūs atėjote čia ne dėl to, geriau negaiškite laiko

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/20120724416.jpg

Visi, bent kiek išmanantys apie viešąjį maitinimą, žino, kokia svarbi to verslo sėkmei yra vieta.

Todėl praėjusių metų pabaigoje eidamas ir važiuodamas Naujamiesčio T.Ševčenkos gatve pro buvusio Burdenkos fabriko vartus negalėjau neatkreipti dėmesio į pačioje tarpuvartėje, buvusioje sarginėje ar panašiame užkaboryje spėriai besikuriančią užeigėlę, pavadintą „Andriaus pica“.

Nenorom kilo minčių apie pinigų nemokančius skaičiuoti savamokslius keistuolius, neskaičiusius marketingo vadovėlių, nekreipiančius dėmesio į praeivių srautų analizę, konkurencinę aplinką ir kitas banalias tiesas.

Maždaug, nusipirko žmogeliai miltų partiją po pigiąja ir nežinodami kam juos iškišti, sugalvojo maišyti juos su vandeniu iš krano ir iš to mišinio kepti picas labiausiai tam netinkamoje vietoje.

- Kokia ten gali būti picerija, toje kišenės dydžio patalpėlėje? – dar pamaniau. Juolab, kad aplinkui picerijų trūkumo tikrai nesijaučia. Užsidarys chebra po kokių 3-4 mėnesių, kai išleis paskutines santaupas ir su nukabintomis miltuotomis nosimis varys į darbo biržą, vargo vakarienės valgyti.

Tačiau tarpuvartės picerijūkštė visgi įsikūrė, susitvarkė ir aplink ją prasidėjo šioks toks bruzdėjimas. Pro langus matėsi liže besidarbuojantis picmeikeris, padažais ir prieskoniais mosikuojanti mergaitė, pro duris snujo žmonės išalkusiais veidais, vienžo, verslas užsisuko.

Regint visa tai man toptelėjo mintis: o gal aš tiesiog neteisingai įvertinau tų vyrukų vystomo verslo modelį?



Juk sėkmingas picų verslas tokioje nedėkingoje vietoje ir tokių galingų ir seniai klientūrą užsikariavusių konkurentų apsuptyje įmanomas tik vienu vieninteliu atveju: siūlant akivaizdžiai geresnį produktą už mažesnę kainą.

Visi kiti variantai išgyvenimo nenumato ir vienareikšmiai baigiasi bankroto administratoriaus bemiegėmis naktimis.

Su tokia gilia mintimi ir užsukau į tarpuvartės picerija, nutaręs visgi patikrinti šią hipotezę. O gal?

Viduje paaiškėjo, kad viskas dar paprasčiau, nei atrodė iš lauko. Ten net ne picerija, kur galima oriai pasėdėti su miela drauge, kramsnojant karštą picą, užgeriant šaltu alumi ar kambario temperatūros raudonvyniu ir dar nemokamai paspoksant į trumpasijonės padavėjos kojas.

Tai viso labo padoraus miegamojo dydžio picų kepyklėlė, kurioje tešlos maišytuvas, kočiojimo stalas ir konvekcinė krosnis styro už pusės metro nuo prekystalio, o picmeikeriui smagiu mostu šaunant picą į orkaitę klientams nejučiom kyla noras atlošti galvą, idant ji netyčiomis netaptu nemokamu picos priedu. Kitaip sakant, atviri pyragai, nūnai žinomi, kaip picos, čia lipdomi, kepami, pjaustomi ir gardinami prieskoniais tiesiog kliento panosėje.

Nei alaus, nei vyno, jau nekalbant apie tauresnius gėrimus, nėra ir net nenusimato, o kampe stūksantis šaldytuvas-vitrina užgrūstas indeliais su padažais ir natūraliais cheminės pramonės produktais – įvairiaspalviais gaiviaisiais gėrimais.

- O tai kas gi ten yra, mielas žmogau? – šioje vietoje būtinai pertrauks koks nekantresnis skaitytojas alkanomis akimis. – Ar yra ten bent kas gero, kad gaišini mūsų trumpą gyvenimą savo postringavimais?

Atsakau, kaip per išpažintį: yra tik pica išsinešimui. Kartoninėje dėžutėje, su pridedamu padažo indeliu. Ir ... daugiau nieko.

Ne, yra dar trys baro taburetės prie prekystalio, pagalvėlė ant palangės ir suoliukas iš lauko prie durų, tai ypatingai išbadėję nebeapsikenčiantys klientai gali sučiaumoti picą ir vietoje, kas be ko.

Bet šiaip verslo modelis paremtas kitokia, nei valgymas vietoje, idėja:

paskambinai/atėjai-užsisakei picą - mes ją tau padarėme/ iškepėme/supjaustėme/sudėjome į dėžutę/pridėjome padažą - tu ją pasiimi ir išsiveži/išsineši/kažkur suvalgai.

Jokios prabangos, įvaizdžių kūrimo, modernių paveikslų, senų itališkų aliejaus butelių, ant sienos kabančių vežimo ratų, kokybės vadybos ISO-1000000 sertifikatų ir kitokių arbatos ceremonijų.

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/20120724413.jpg

Viskas paprasta, kaip karvės baubimas:

miltų maišas kampe, lašantis vandens kranas, burzgiantis tešlos minkymo aparatas, įkaitusi krosnis, prigrūstas šaldytuvas, miltuotas iki ausų picmeikeris ir žvitri mergaitė su primuturiuotu prie ausies telefonu užsakymams priimti bei lakuotais nagais kasos čekiams išmušti.

Būtent tai ir krito į akis iš pirmo žvilgsnio. O toliau buvo siurprizai.

Pirmiausia – picų kainos.

Jos yra dvi: 12 litų už normalaus 32 cm. skersmens picą (pavalgo vienas rimtas valgytojas arba hipsterių porelė) ir 19 litų už šeimyninę 42 cm. picą (pavalgo du rimti valgytojai arba trys-keturi hipsteriai).

Turint omenyje, kad kalbame ne apie kažkokias šaldytas picas iš fabriko ar kitokius pusfabrikačius, bet apie tik gavus užsakymą tavo akyse gaminamą maistą, tai tikrai pakankamai protinga kaina. Beje, į tą kainą įeina ir kartoninė dėžutė, maišelis ir tikrai nemenka padažo dėžutė pagal kliento pasirinkimą.

Antra – aplinka ir aptarnavimas.

Na, jų kaip ir nėra, nes veiksmas vyksta utilitarinės aplinkos kišenės dydžio patalpėlėje, maisto pasirinkimas nedidelis ir prie stalo jo nešti nereikia, bet bendravimas tiek su užsakymų priėmėja - prieskonių barstytoja, tiek su pačiu picų meisterių yra maloniai betarpiškas.

Skirtingai nuo tinklinių picerijų jie nėra pririšti prie kompiuterinio meniu ir gali išpildyti visokias klientui į galvą šovusias fantazijas, tipo padaryti dvi skirtingas picas ant vieno pado, sumiksuoti kokią unikalią picą, iškepti tuščią padą su užbarstytais čiobreliais, etc

Kiek supratau, pagal išankstinį užsakymą jie kepa visokias bajeringas keistų formų ir įdomaus produktų išdėstymo picas vaikų šventėms ar mergvakariams. Visgi, manau, tokių kepinių nuotraukų dėti neverta – palikime tai jūsų fantazijai.

Tiesa, jeigu esate šiek tiek trenktas perfekcionistas, manantis, kad viską pasaulyje už visus kitus išmanote ir darote geriau, turite galimybę betarpiškai pavadovauti Idealios Picos gamybos procesui pradedant nuo miltų sijojimo ir tešlos užmaišymo ir baigiant jos kepimo laiku.

Kiek pastebėjau, picmeikeris yra kantrus ir tolerantiškas klientų patarimams bei pamokymams ir dar nei vienam namudiniam ekspertui sieto su miltais ant galvos neužvertė ir su karšta liže per žandą neužplojo.

Taigi, nors žymusis kulinarinių apžvalgų rašytojas Andrius Užkalnis pabrėžtinai nemėgsta visokių „kepyklėlių“ ir pavertė šį apibūdinimą beveik keiksmažodžiu, man sunku išsiversti be jo. Nes šitos „picerijėlės“ atmosfera labai panaši į šeimyninės kepyklėlės . Gerąja prasme.

Ir trečias, pagrindinis dalykas, dėl ko išvis apie tą vietą vertą kalbėti – picų kokybė.

Turiu pasakyti, kad nusipirkęs „Andriaus picoje“ pirmąją „Venecijos“ picą ir parboginęs ją namo šeimynykščiams, gan netikėtai susilaukiau labai aukšto įvertinimo.

„Žiauriai skanu“, - toks buvo jaunosios kartos verdiktas. Teko pačiam paragauti.

Taip, pica buvo tikrai gera ir labai skani. Ypač turint omenyje jos kainą. Produktų ant viršaus buvo uždėta netaupant, bet ir neperkraunant, padas buvo skanus ir net nedideli kraštai visai valgomi. Padažas tiko idealiai ir jo buvo daug. Likau maloniai nustebintas už tokią prieinamą kainą įsigijęs tokį šeimyną pradžiuginusį maistą.

Deja, nesu didelis picų ekspertas ir nesu ragavęs visų Vilniaus mieste kepamų picų. Būdamas užsienyje picų nevalgau, nebent Italijoje, kurioje buvau labai seniai.

Negaliu mielos Alesios Litvinionok tonu papasakoti, kas ten toje picoje traška ir kuris jos ingredientas tirpsta burnoje, o koks - maloniai kutena gomurį, sukeldamas skrandinį orgazmą.

Nes jokio orgazmo nebuvo – buvo tiesiog labai skani pica. Jeigu joje kažkas traškėjo, braškėjo ar tirpo, tai nekreipėme į tai dėmesio, nes mano šeimynos valgytojams ne tai svarbu...

Galiu pasakyti tik tiek – kaip ir dauguma vaikus auginusių vilniečių esu buvęs ir ragavęs pagrindinių populiarių miesto picerijų gaminius.

Tai štai, formuluoju taip: skirtumas tarp jų ir šios tarpuvartės kepyklėlės produkcijos buvo toks, kaip tarp kokio Forto Dvaro/Marceliukės klėties ir mamos darytų cepelinų.

Jeigu suprantate, ką noriu pasakyti.

Sudėtinės dalys visos tos pačios, gamybos technologija – identiška, bet skonis – geresnis. Ir gana ženkliai. Ir nesugebėčiau paaiškinti – kodėl.

Po dar vieno eksperimentinio apsipirkimo tapau šios tarpuvarčio picerijos nuolatiniu klientu – ir dar nei karto nenusivyliau.

Galiu pasidžiaugti, kad kol kas „Andriaus picai“ pavyksta išvengti įprasto lietuviškų užeigų likimo, kuomet po galingo starto su skaniu maistu, prisiviliojus klientūrą kokybės kartelė nuleidžiama žemyn.

Labai tikėtina, kad išsivysčius jų verslui nutiks tas pats, kaip ir visiems ir jie pavirs dar vienu pinigus kalančiu kartoninio skonio maisto fabriku. Dar pažiūrėsime, kaip ten bus toliau, bet kol kas yra gerai.

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/andriaus_pica.png

-------------------
Trumpiau tariant, mano subjektyvia nuomone, pagal santykį picos kokybė/kaina aplinkui po Naujamiestį gausiai išsimėtę galingieji „Andriaus picos“ konkurentai tyliai verkia kamputyje.

Tų picų kokybę jau spėjo įvertinti greta įsikūrusių turistinių viešbučių gyventojai, kurie čiauškėdami kažkokiomis egzotiškomis kalbomis krūvomis tempiasi kartonines dėžutes su picomis į savo kambarius ir rašo atsiliepimus internetuose.

Čia buvo privalumai. Dabar trūkumai:

Pirma. Juos sunku rasti internete.

Situacija komiška, turint omenyje, kad picerija turi specialų tinklalapį andriauspica.lt, kurio kažkodėl nemato googlės paieška.

Uždėjus paiešką „Andriaus pica“ jūs gausite šūsnį nuorodų į visokius geltonuosius puslapius, bet specialaus tinklalapio tarp jų nebus. Jis aptinkamas tik įvedus šį adresą į brauzerio langelį arba užsidėjus googlės paiešką „andriauspica.lt“ .

Toks jausmas, kad internetinį puslapį Andriaus picai laisvalaikiu kūrė koks internetinio slaptumo užtikrinimo ekspertas iš VSD. Kurio pagrindinis sugebėjimas yra padaryti taip, kad apie tą kepyklą, kaip apie slaptus CŽV kalėjimus, niekas nieko nesužinotu net ir uoliai ieškodamas. Jei taip, tuomet jam pavyko įrodyti savo kvalifikaciją.

Rezultate dauguma nenuolatinių klientu žino tik jų telefono numerius ir jiems užsisakant telefonu kyla problemų – kokią picą išsirinkti. Tenka po kelias minutes aiškintis jų sudėtį ir derinti užsakymą su priėmėja.

Antra. Nėra picų išvežiojimo, net ir per taksi sistemą.

Jei norite Andriaus picos, jums teks pačiam ją pasiimti. Nors iš kitos pusės, tai sudaro paskatas produkcijos kokybės išlaikymui. Jeigu ji kris, tikrai niekas nesivargins važiuoti pasiimti picos, kai tokią pat galima išsikviesti į namus, gal būt – netgi nemokamai.

O kol tokios ir už tokią kainą niekas neatveža, žmonės atvažiuoja ir patys pasiima. Rodiklis, kas be ko.

Verdiktas:

Šeimyninio tipo picų kepyklėlė, industrinė aplinka, draugiška atmosfera. Puikios picos išsinešimui.

Kol kas (2012-07-30), mano subjektyviu vertinimu, Nr.1 pagal picos kainos/kokybės santykį Vilniaus Naujamiestyje/Senamiestyje.

Geras privažiavimas, greitas aptarnavimas (10-15 min. nuo užsakymo). Dvi kainos: normali - 12lt / šeimyninė - 19lt.

Telefonai užsakymui: mob. 8-648-70 400, paprastas 8-521-60200

Darbo laikas: 11-23 val., septynios dienos per savaitę

Adresas: T.Ševčenkos 16A, įvažiavimo į buv. Burdenkos gamyklą tarpuvartės kairėje pusėje.

Privažiavimas automobiliu: sustoti galima tiek pačioje T.Ševčenkos gatvėje prieš langus (stovėjimas mokamas, bet už tas kelias minutes mokėti nėra prasmės), tiek buvusio fabriko teritorijoje už tarpuvartės.

Beje, nuo užsakymo iki picos pasiėmimo normaliame režime trunka apie 15 min. Taigi, jei važiuojate pro Naujamiestį ir sumanėte pasiimti picą, tai skambinkite taip, kad būti ten kažkur po 10 min. Tuomet pica bus ištraukta iš pečiaus jūsų akivaizdoje ir gausite ją dar čirškančią.

Mano asmeninės rekomendacijos dėl tenykščių picų:

  • Venecijos – su vištiena, saliamiu ir kariu. Labai netipinė vištienos/saliamio pica.

  • Meksikietiška – su faršu ir BBQ padažu. Labai aštri (nelietuviška to žodžio prasme) tomatinė pica. Jeigu nemėgstate aštriai, geriau paprašykite, kad nedėtų tų pipirų, skoniui tai nepakenks.


http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/andriaus_pica_meniu.png

Kam tinka/netinka ši picerija ir jos produkcija:

  • Rekomenduotina: studentams, turistams iš viešbučio, daugiavaikėms šeimoms ar šiaip mėgstantiems skaniai pavalgyti atvirųjų pyragų (aka pizza) ir už tai nepermokėti žmonėms be kaprizų.

  • Idealiai tinka: tru-hipsteriams, nes kas gi gali būti mažiau meinstrymiško, nei industrinėje aplinkoje ant palangės ar gretimo suoliuko graužiama skani pica iš fabriko tarpuvartės? ;)

  • Kategoriškai nerekomenduotina: snobams ir tiems, kam svarbiau ne skonis, bet įvaizdis ir kam prestižo sumetimai neleidžia mokėti už keptos tešlos gabalą su užbarstytais dešrigaliais ir daržovėmis mažiau, nei kokį 50 - 60 lt, o juolab valgyti jį atokiau nuo glamūrinės publikos sambūrio vietų ar ten, kur, apsaugok Viešpatie, niekas nemato.


P.S. Vos nepamiršau užpildyti nešališkumo deklaracijos:

su Andriaus picos savininkais ir vadovais nesu pažįstamas, jokių interesų, apart gastronominių, tame versle neturiu. Už šį rašinėlį nieko negavau ir vargu, ar ką gausiu. Net nuolaidos picai vargu ar galiu tikėtis, būdamas anonimas..;)

Tiesiog norėčiau, kad tokio tipo į kokybės/kainos santykį orientuoto smulkaus ir šeimyninio verslo Vilniuje būtų kuo daugiau. Jeigu ten ateityje kažkas smarkiai pasikeis, tarkime, ne į gerąją pusę, jausiu pareigą informuoti ir apie tai.

Nusibodo jau tie gastronominiai-kulinariniai Maximų analogai, pasiilgau žmonių, sugebančių iš trintų bulvių padaryti cepelinus, o ne krakmolinius kleckus, o iš miltų ir vandens - picą, o ne kartono lakštą su ketčupu. Ir už protingą kainą, savaime suprantama.

 
 
 
(Anonymous) on August 7th, 2012 12:25 pm (UTC)
Pritariu autoriui. Parašyta visa tiesa, tiek privalumai, tiek trūkumai. Bendrai, manau picos nuostabios ir daug geresnės už didelių tinklų picerijose kepamas. Kaina taip pat nesikandžioja.
(Anonymous) on August 8th, 2012 09:05 pm (UTC)
Ar tu turi savo emei1ą? ar prieš tau rašant turi visi pamatyti ką tau rašo?
zeppelinus on August 9th, 2012 04:29 am (UTC)
Šio blogo viršutinio (amžinai naujo) įrašo komentarai matomi tik man.

Jis yra čia - Zeppelinus. CREDO

Arba galima rašyti į blogeris.z[eta]gmail.com

Edited at 2012-08-09 04:33 am (UTC)
(Anonymous) on September 7th, 2012 11:14 am (UTC)
Dėl picų kaip ir viskas OK, išskyrus tai, kad paskutiniu metu ant iškeptos picos vis mažiau prieskonių užbartsoma... :(
Kitas pastebėjimas autoriui: aktualizuokite žemėlapį - Jūsų nurodyta picerija Švitrigailos/Ševčenkos g. kampe jau senokai virto gėrimų krautuve. O kitos žemiau nurodytos Švitrigailos g. picerijos kažkaip nepastebėjau esant... (gal klystu, nors pro ten dažnai vaikštau)
Trečias (paprasčiausiai istorinis) momentas - pavadinimas "Burdenkos" gamykla. Kažkaip "istorinio materializmo ir išvystyto socializmo" laikais tokios Vilniusje nebuvo. Tai buvo "spalio 60-mečio gamybinis susivienijimas" arba "a/d 555" (karinė gamykla, liaudyje vadinama "penkiukė"), prasidėjus Sąjūdžiui tai buvo jedinstvininkų lizdas, o Burdenka Oktiabris Osipovičius buvo šios gamyklos gen. direktorius.
zeppelinus on October 13th, 2012 02:47 pm (UTC)
Dėl prieskonių: pastebėjau, kad jei juos barsto mergaitė, tai kliūna dosniau. O kai ji kažkur sukinėjasi ir tai daro pats Andrius, tai užberia kažkaip skūpiau.

Patarimas: užsakinėjant picą griežtai reikalaukite, kad prieskonius ant jos barstytų to reikalo specialistė, o ne šefas

Taip, vaizdelis žemėlapyje kiek paseno - kampinė picerija, prekiavusi pašildytomis picomis iš šaldytuvo, neatlaikiusi konkurencijos užsilenkė, užtat ten dabar yra pigių gėrimų parduotuvė, kur galima įsigyti alaus prie Andriaus picos.

Už patikslinimą dėl gamyklos pavadinimo dėkui, labai vertingas istorinis ekskursas. Ypač jaunimui...
(Anonymous) on October 14th, 2012 10:58 am (UTC)
Dirbu ofise visiškai šalia. Kai atsidarė kaip autorius irgi žiūrėjau truputi kreivai. Bet kartą vedamas smalsumo užsukau paragaut. Buvau labai maloniai nustebintas. Skanu, kokybiški produktai, daug ingradIentų. Netrukus jau beveik visas mūsų (80 žmonių ) ofisas pietus pirkdavo iš ten. Reklama sklido iš lūpų į Lūpas, o pats drąsiai rekomendavau šia picą visiems.

Praeitą savaitgalį sėdėjom su draugais ir kilo idėja užsisakyti picų. Aš kaip tikras Andriaus picos fanatikas neleidau niekam net pagalvoti apie kokį čiliaką ar panašiai. Paskambinau, užsakiau sėdau į mašiną nulėkiau paimt ir po 20 min jau lipau laiptais su 4 picų dėžėm.

Atnešiau atidarėm pradėjom valgyt. Draugai siužiūro į mane nesupratimo kupinais žvilgsniais.
-Ir tu tai vadini gerom picom?
Nelabai ką galėjau pridurt. Iš senos geros kokybės liko tik prisiminimai, produktų uždėta kaip pavogus. Anksčiau buvęs kokybiškas sūris dabar pakeistas kažkokia neaiškia sūrį primenančia lipnia mase. O bendras skonis 10 balų sistemoje traukia kokiems 4-5.

Mūsų kompanijoje kur dažnai kildavo konfliktai dėl paskutinio kasnelio šį kart daugiau nei pusė liko nesuvalgtyta. Niekas nebenorėjo.

Neturėjau moralinės teisės už šitą slmaštą prašyti iš draugų pinigų. Tiesiog pasistengiau negadinti sau nuotaikos, o Andriaus picą visam laikui įtraukiau į shitlistą.

Eilinis lietuviško verslo modelis. Pradžiai nustebinam klientus labai aukšta kokybe ir geru skoniu, o kai klientų turim pakankamai dedam skersą ir gaminam kuo pigiau naudodami blogiausius ingradientus.

Linkiu su tokiu požiūriu nepaveltuot bankrutuoti ir tikiuosi toje vietoje įsikurs kita puicerija, kuri bent pora mėnesių džiugins geromis picomis.

zeppelinus on October 14th, 2012 05:28 pm (UTC)
Gerbiamas komentatoriau, mano straipsnis rašytas š.m. liepos 30 d. Dabar yra spalio 14 d.

Aš asmeniškai reguliariai perku ten picą ir jokio kokybės suprastėjimo šiai dienai nepastebėjau.

Beje, ne tik aš.

Štai vakar dienos - 2012-10-13 d. žymaus kulinarinio tinklaraščio Laukinės Žąsys apžvalga, parašyta garsaus mėgėjo skaniai pavalgyti ir didelio picų žinovo Andriaus Užkalnio:

Andriaus Pica: pagaliau man patinka

Nesunku pastebėti, kad jo nuomonė dėl Andriaus picos gaminių kokybės irgi teigiama. O Užkalniui įtikti, Tamstos žiniai, tikrai nelengva.
-----------------

Deja, turiu pagrindo manyti, kad šis neigiamas komentaras tėra nesąžiningos konkurencijos dalis.

Ir jį parašė joks ne "kaimyninio ofiso darbuotojas", bet panašaus pobūdžio picų kepyklėlė, užsiimanti picų pagal užsakymus pristatymu. Kuriai nepatiko, kad Andriaus pica pradėjo gabenti picas ir į namus, t.y. įsiveržė į jų rinką.

Galiu pasakyti tik tiek: vyrai, būkite padorūs. Konkuruokite picų kokybe, kainomis, surenkite kokias PR akcijas ar aklas picų degustacijas-varžybas su konkurentais ar dar ką.

Bet neužsiimkite tokio pobūdžio šmeižtais, nes susigadinsite savo vardą internetuose. Juk labai nesunku iš komentarų pas Užkalnį atsekti, kokia firma čia taip susijaudino.

Apgauti žmogų galima, bet tik vieną kartą. O vardo nebepataisysi.

Edited at 2012-10-14 05:29 pm (UTC)
(Anonymous) on October 28th, 2012 09:12 am (UTC)
na, tiesa sakant, man irgi pasirode, kad kokybe suprastejo.. dar liepa-rugpjuti valgytos vulkano picos buvo WOW WOW WOW, bet spalio pradzioj tas 'wow' faktorius kazkur dingo. siandien uzsisakiau dar karta- ziuresiu, ar cia tik viena karta toks nesusipratimas buvo, ar tikrai teks apraudoti skaniausias picas Vilniuje..
(Anonymous) on October 28th, 2012 04:12 pm (UTC)
ok, siandienine vulkano buvo labai skani- nesu tikra, ar ten nebera WOW faktoriaus, ar jis vis dar yra, bet as prie jo jau pripratau :D ir dar- jalapenus jie turbut astriausius deda is visu piceriju tinklu!
zeppelinus on October 28th, 2012 06:49 pm (UTC)
"...ok, siandienine vulkano buvo labai skani.."

Na, štai jums ir prašom...;)
(Anonymous) on November 21st, 2012 10:49 am (UTC)
dabar kas nors visiškai atvirai prisipažinkit, kas skaniau, šitas įdomiai kvepiantis kampelis ar dieviškoji pizza express, kolkas neragavau, mum tolokai kaip iš žirmūnų/šnipiškių, o ir express duoda su omniID nuolaidą šiokią tokią, nors kainos labai panašios, dydis vienodas, ir principas tas pats, išvis vaizdas susidaro kad dirbo tas Andriūša express picoj ir sugalvojo atidaryt savo :D
zeppelinus on November 21st, 2012 01:08 pm (UTC)
Tai jeigu neragavote, tai kam rašote?

Išvis, ta Pizza express chebra jau pradeda įkyrėti internetuose. Gal reikėtų paragauti ir jų gaminių, o paskui parašyti savo nuomonę? Bet o jeigu man nepatiks?
(Anonymous) on November 22nd, 2012 11:36 am (UTC)
tai ir yra klausimas KUR SKANIAU? galvojam keltis į naujamiestį, tai mielai papildytume skanesnių picų kepėjų biudžeta kai jos arčiau namų :D nes express nuo to rajono arčiausias kiek žinau naujininkuose tik
(Anonymous) on December 15th, 2012 08:40 pm (UTC)
KAM ČIA kas suprastėjo:) ką tik dvi suvalgėm-labai skaniai, gal apetitas didėja ir akyse porcijos mažėja??? :) labiausiai džiugina ši kaimynstė
zeppelinus on December 15th, 2012 09:07 pm (UTC)
;)
(Anonymous) on December 21st, 2012 08:16 pm (UTC)
Si vakara uzsukau ten pirma syki ir nenusivyliau. Uzsisakiau ,veik, astriausia Vulcano pica - tikrai skani,labai vykes padas ir neturi express picai budingo nemalonaus priskonio,kai pica atsala (gal ten suris koks prideda ta negera prieskoni,ne nezinau,bet ji jauciu kas karta). Pica tikrai astri, nepagaileta jalapeno ppiru, kuriuos be galo megstu, skani mesyte, zodziu - viskas tikrai gerai ir tikiu,kad dar tikrai uzsuksiu paisgardziuoti kita pica (jau zinau,kad tai bus meksikietiska). Labai verta nueiti.
zeppelinus on December 22nd, 2012 09:53 am (UTC)
Smagu, kad patiko. Beje ir aš vakar pirkau ten picą. Buvo, kaip visada.
(Anonymous) on August 8th, 2013 02:04 pm (UTC)
Klausimas ar picerija naudoja naturalų sūrį ar sūrio pakaitalus? Tai yra klausimas Nr. 1 prieš galvojant ar iš viso ragauti picą bet kokioje picerijoje.

@iSaulius
(Anonymous) on May 9th, 2015 07:13 am (UTC)
Bandem ir mes ten pica. Kas buna retai - nepabaigem. Nesakau kad labai bloga, bet absoliuciai nieko ipatingo - eiliniai lietuviski blynai su neaiskiu suriu. O dabar pulkit rasykit kad as konkurentas nes nepatinka man Andriaus picos.
(Anonymous) on May 19th, 2015 07:18 pm (UTC)
Autorius ispranasavo sios picerijos likima - teko karta apsilankyti ir daugiau turbut nebeteks.. Guminis padas ir vidutiniskas skonis yra viskas, ka galima is esmes pasakyti apie sias picas.. O gaila, kad neteko paragauti taip isgirtos picos...
(Anonymous) on December 6th, 2015 08:52 pm (UTC)
2015 12 05
Gal picos ten neblogos, bet liudniausiai atrodo darbuotojai - panasu, kad jiems moka minimuma ar apskritai nemoka nieko, jokios sypsenos, jokio pozityvo (gal tai ne ju pasaukimas, o gal juos ten po darbo dauzo savinikas...). Siandien pirkau pica ir nepatikrinau, ar visi ingridientai, kuriuos uzsakinejau, ten sudeti. Namuose pamaciau, kad tikrai kai ko truksta. Aisku, nenumiriau, bet galejo bent jau atsiprasyti ir perspeti, kad kazkas baigesi. Labiausiai uzpisa smulkus lietuviskas isdurinejimas. Reziume: NELIAUPSINKIT, PRASAU, SITOS SKYLES.