( Lietuviškai )
( По русски )
![]() | You are viewing Log in Create a LiveJournal Account Learn more |




Director/Writer Pepe Danquart was born in 1955 and studied Communications from 1975-1981. He received an Academy Award (Oscar®) for Best Short Film (live action) for his widely acclaimed short Black Rider (Schwarzfahrer). Black Rider screened at more than 60 film festivals all over the world (Berlin, Cannes, Sundance) and won the following Awards: "1st Prize" Toronto International Film Festival, "Best Short" Berlin International Film Festival, and more than 30 additional awards all over the world.

"..NK95 priešinasi hegemoniškų diskursų ir praktikų mėginimams savintis teisę primesti visai visuomenei vienodą gyvenimo ir mąstymo būdą ir solidarizuojasi su Lietuvos gėjų lygos, Tolerantiško jaunimo asociacijos, jaunimo centro "In Corpore", Lietuvos žmogaus teisių centro ir visų politikų, visuomenės veikėjų bei kitų geros valios asmenų pastangomis ginti homoseksualių žmonių teises (žodžio, demonstracijų, buvimo savimi ir saviraiškos laisvę, kitaip tariant, tiesiog laisvę būti atviriems ir saugiems)."
Smerkiame .... Imbraso vadovaujamos miesto valdžios savavaldžiavimą - sprendimą neišduoti leidimo ES projekto renginiams. Šis sprendimas kompromituoja miestą ir šalį Europos akyse..... Smerkiame ir kitų politikų pasisakymus bei veiksmus prieš homoseksualios orientacijos žmones,... Nepritariame visuomeninių organizacijų atstovų homofobiškiems išpuoliams, prieštaraujantiems žmogaus teisėms, skatinantiems neapykantą ir demonizuojantiems homoseksualius asmenis. Mes taip pat nepritariame ydingam šeimos vertybių bei homoseksualumo priešinimui

"..labai atgyvenęs, atsiprašau, tradicinis meras. Pataikaujantis ne demokratijai, kuri niekada nepritartų tokiems pono misterio mero šūkaliojimams, bet apskritai, neleistų jam užimti valstybinio posto. Bet čia – Lietuva ir jokia naujiena, jeigu demokratija tampa profaniška, kitaip sakant, jeigu jos nelieka. Vietoj jos – pataikavimo masėms ideologija"
"....Du kartus atmetę gėjų norą išeiti pasižmonėti. Neva, užkrės. Visi taps gėjais. Vaikam tai bus trauma ir t.t.
Prognozuojant, kiek dar pasaulio politikų dėl Vilniaus mero ir kitų miesto valdžios atsilikusių pažiūrų atstovų pasisakymų neatvyks, galima tikrai pasakyti – tolerancija ir demokratija grįsta didžioji dalis pasaulio tikrai nepuls į mūsų homofobija dvokiančią sostinę.
Pasaulis sparčiai žengia žmogiškumo, bet kokių išorinių skirtybių panaikinimo keliu (to įrodymas naujo juodaodžio JAV prezidento išrinkimas). Tuo tarpu Lietuvos sostinėje draudžiama viskas, ko nebuvo Antano Smetonos laikais. Vilnius 2009 kultūros sostinė. Ar tai ne anekdotas?"
„Didžiausi Europos miestai pripažįsta lygybę organizuodami įvairius viešus renginius, įskaitant LGBT paradus. Deja, to negalima pasakyti apie du didžiausius Lietuvos miestus, kurie atsisako palaikyti tokią svarbią kovos su diskriminacija informavimo kampaniją. Be to, Vilniaus ir Kauno merai aiškiai parodė, kad lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai vis dar nepageidaujami šių miestų įvairiose bendruomenėse, ir kuria tam tikrą XXI amžiaus apartheidą. Homoseksualai, neapsikentę gyvenimo tokioje aplinkoje, yra priversti persikelti į pakantesnius Europos miestus.“
"Jiems visuomenė leidžia egzistuoti. Bet tik tol, kol tai daro tyliai, nelįsdami į akis, nereikalaudami kokių teisių, tarp kurių baisiausia teisė tikėtis, kad į juos nebus žiūrima kaip į potencialias išgamas Vis dėlto, kodėl mes taip nemėgstame, gal net nekenčiame gėjų, o pakenčiame tik tada, kai jų nematome? Kodėl faktas, kas su kuo miega, tampa lemiamas vertinant žmogų ir nustelbia bet kokias kitas jo ypatybes?
Labiausiai bijai to, ko nepažįsti. Kadaise kone didžiausiu blogiu laikėme amerikiečius ir kapitalistus, kurių pamatyti neleido geležinė uždanga, o juodaodis reiškė velnią.
Nors Amerika jau įveikta ir tapo svajonių šalimi, nors visi jau žino, kad prisilietęs prie juodos odos neišsitepsi, daug žmonių nėra iš arti matę gėjaus ir lesbietės. Arba nežino, kad jie stovi, gyvena ir kasdien dirba šalia. Kai pamato ir pažįsta, požiūris ima keistis."



Ir štai beklaidžiodamas po tolerancijos kupinas interneto platybes, besidžiaugdamas sparčiai dygstančiais mūsuose šio reiškinio daigais, aptikau dar vieną vietą, kurioje aktyviai propaguojama ir ugdoma tolerancija, kam netgi įsteigtas specialus Tolerancijos centras - valstybinę Vilniaus miesto Šolom Aleichemo mokyklą. Mokykla įdomi, savotiška, vadovaujama energingo ir veiklaus direktoriaus, puoselėjanti žydų tautines tradicijas, tarp kurių, sprendžiant iš aukščiau aprašyto, vieną pagrindinių vietų užima tolerancija kitokiems. 

II dalis.
I dalis
Извиняюсь перед русскоязычными френдами, но мои последние посты касаются внутрилитовской проблематики и на русском дублироваться не будут.
Taip, taip, gerbiamieji - aš vėl apie tą patį.... Na, tokia jau mano prigimtis - jei kažkas užkabina, tai ilgai nenusiraminu - dar ir po pusmečio netyčiom prisiminęs galiu piktai dantim sugriežti...:)