You are viewing [info]zeppelinus's journal

15 September 2028 @ 10:24 am
Amžinai naujas postas. Вечно новый пост

Dėl padažnėjusio užfriendinimo ir platesnių LJ kontaktų užsimezgimo nusprendžiau eiti seniai pramintu takeliu ir iškabinti bendro pobūdžio informaciją apie šį blogą ir jo pagrindinį personažą.


Lietuviškai )


В связи с участившимся зафренживанием и расширением ЖЖ контактов я решил пойти по проторенной дорожке и вывесить информацию общего характера об этом блоге и его основном персонаже.


По русски )
 
 
Delfio skaitytojams pateikta svarbi dienos aktualija apie pasaulinio masto "mokslininko" vizitą Lietuvoje

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/kabala.jpg

Dažnai mėgstame pasibėdavoti, kad mūsų žiniasklaida ir didieji portalai kvailina skaitytojus ir bruka jiems visokį brudą, suvyniotą į šiugždantį blizgų popierėlį. Tačiau dažniausiai tie padūsavimai būna ganėtinai abstraktūs, be konkrečių tai darančių žmonių vardų bei pavardžių.

Šiandien galiu įvardinti pora tokių konkrečiai: tai gerbiama Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, portalo Delfi vyriausioji redaktorė ir šiek tiek mažiau nusipelniusi Inga Saukienė, to paties portalo socialinės politikos ir sveikatos aktualijų reporterė.

Pasirodo, kad minėtoji autorė, šiaip jau labiau garsėjanti, kaip kovotoja su psichofobija, mokslinio feminizmo, politizuoto homoseksualizmo ir švonderiško socializmo šauklė viešojoje erdvėje, yra dar ir tarptautinių totalitarinių sektų reklamos, užmaskuotos interviu ir straipsnių pavidalu, gamintoja ir skleidėja.


Skatyti toliau )
 
 
Tautiniam blogeriui teks rungtis su kulinariniais, muzikiniais, kompiuteriniais, teležvaigždžių ir supermamų tinklaraščiais..
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/zeppelinus_tik_ne_jis.jpg
Jau kelinti metai vyksta Lietuvos interneto apdovanojimų ceremonijos. Šiemet į Login 2012 pretendentų į konkursantus sąrašus pirmą kartą pateko nepriklausomas laisvųjų internetų komentatorius, blogo Zeppelinus autorius, virtualios erdvės personažas Blogeris Zeppelinus.

Dalyvausiu iškart dviejose kategorijose:

Geriausias blogas/ asmeninis tinklaraštis - kaip zeppelinus.livejournal.com

ir

Geriausias Facebooko puslapis - kaip FB profilis Blogeris Zeppelinus

Iškart tenka perspėti skaitytojus, kad šansų į pergalę minėtas personažas turi nedaug.

Rungtis teks su geriausių, tame tarpe kolektyvinių tinklaraščių autoriais, rašančiais kulinarinėmis, kompiuterinėmis, muzikinėmis, kelionių, madų, katinėlių, gražių vaizdelių, šunų bei vaikų auginimo temomis.

Tokie tinklaraščiai ir FB puslapiai pritraukia tūkstančių mėgėjų ir fanų dėmesį, todėl tikėtis konkuruoti su jais lygiomis nerealu.

Juolab, kad galioja keista taisyklė, leidžianti iš to paties adreso balsuoti N - kartų. Apribojimas tik toks, kad per parą iš to paties kompiuterio galima balsuoti ne daugiau, nei vieną kartą. Galiu įsivaizduoti, kiek prispaudys kokios žvaigždės gerbėjos...;)

Tačiau minėtos ne itin palankios aplinkybės nėra priežastis pabūgti ir nuleisti ausis. Senovės Olimpiadose buvo sakoma "Svarbu ne nugalėti, svarbu - išdrįsti dalyvauti".

Turint omenyje, kad tuomet viena iš rungčių buvo pankrationas, tai yra tai, kas nūnai vadinama kovomis be taisyklių ir be svorio kategorijų, po kurių namo galėjai ir nebegrįžti, tai nebuvo tušti žodžiai.

Dabar tokių grėsmių nėra, todėl žmonės, kurie mano, kad viešojoje erdvėje turi būti reiškiamos ir kitokios nuomonės, nei didžiojoje žiniasklaidoje ir kad tinklaraščių tematika neturėtų apsiriboti kompiuteriniais žaislais, kulinarija, popso, mados ir žvaigždžių gyvenimo naujienomis, turi galimybę palaikyti konkurse kitokį blogą ir FB profilį.

Pavykus patekti į dvidešimtuką savo kategorijoje pereinama į kitą etapą, kuriame prie balsavimo prisijungia Komisija.

Mano supratimu, būtų visai gerai pasiųsti į viešąją erdvę signalą, kad internete jau yra kritinė masė žmonių, sugebančių mąstyti savo galva, kurių netenkina įprastinė portalų ir massmedijų produkcija. Ir kad yra tinklaraščių bei socialinių tinklų dalyvių, rašančių būtent tiems žmonėms.

Panašu, kad būtent kol kas dar ne itin galingi nepriklausomų autorių tinklaraščiai gali būti pilietinės žiniasklaidos užuomazga ateičiai.

Vienžo, nubalsuoti galima čia:

Zeppelinus, lietuvišką tinklaraštį - čia: LOGIN 2012 nominacija - Zeppelinus.livejournal.com

Blogeris Zeppelinus, lietuvišką Facebooko puslapį - čia: LOGIN 2012 nominacija - Blogeris Zeppelinus FB profilis [FB profilis Blogeris Zeppelinus organizatorių sprendimu buvo pašalintas iš šios kategorijos]

Siūlau ir kitiems patriotinės bei tautinės pakraipos tinklalapiams bei blogams dalyvauti Login 2012 konkurse įvariose kategorijose. Ne tiek konkuruojant tarpusavyje, kiek palaikant ir raginant balsuoti vieni už kitus.

Juk tikslas - ne aplenkti kokį popso žvaigždės gerbėjų FB puslapį ar pyragėlių su įdaru kepėjų tinklaraštį, bet pateikti Lietuvos internautams tautinių ir patriotinių resursų sąrašą bei jį populiarinti.


http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/zeppelinus_tik_neleiskit.jpg
 
 
Trumpas komentaras, iliustruojantis seniai žinomą tiesą, kad negalima spręsti apie įvykį vien iš vaizdelio

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/Dovid_katz_Katz-mazas.jpg

Aukščiau esančioje nuotraukoje, kurios didesnės skiriamosios gebos versiją galima pasižiūrėti čia, regime įdomų Kovo 11-tos dienos vaizdelį iš Katedros aikštės, kurį netyčiomis užfiksavo budraus piliečio teleobjektyvas.

Jame matome, kaip ponas Dovid'as Katz'as, matyt manydamas, kad jeigu nieko greta nėra, tai reiškia niekas ir nemato, perduoda iškrapštytą iš storos piniginės pluoštą grynųjų kažkokiam ekstravagantiškai pasirėdžiusiam senukui.

Oho! Ir už ką gi ponas Katz'as galėjo sumokėti tam ponui Patriotinių eitynių metu? )
 
 

Broliams Vasiliauskams atminti. Jaunystėje iš jų girdėtą dainą atlieka Jurgis Ukrins iš Latvijos

Neseniai visas internetas džiūgavo dalindamasis kažkokios kinoamerikietės, pramokusios kelis lietuviškos dainos posmus, videoklipu. Mano supratimu, čia gerokai didesnio dėmesio vertas įstabus vaizdas:

Muzikantas Jurgis Ukrins iš Latvijos be galo nuoširdžiai dainuoja lietuvių partizanų dainą, kurią jaunystėje išmoko iš Žemaitijos miškuose partizanavusių šešių brolių Vasiliauskų. Visi jie sudėjo galvas už savo Tėvynės laisvę.

Liko tik šis paprastas, jausmingas ir užkabinantis sielos stygas valsas seno latvio lūpose.

Klausydamasis "parūdijusio" Jurgio  balso ir šiek tiek "skardinio" gitaros garso pamaniau, kad būtent taip skambėdavo ši daina, atliekama kur nors žeminėje ar prie laužo miške.

Būtų gražu, jei ją įdainuotų ir kokia mūsų grupė ar atlikėjas...

Belieka padėkoti gerbiamam Jurgiui Ukrins už išsaugotą atmintį, už dainą ir autentišką jos atlikimą.

Dainos žodžiai iš Patriotai.lt  )
 
 
"...dar viena pastabėlė Lietuvoje reziduojantiems Europos Sąjungos ir NATO šalių ambasadoriams: kai kitąsyk rašysite raportus apie viešus nacizmo proveržius šiandienos Lietuvoje, neužmirškite paraštėje pažymėti, kad juos režisuoja negrabi vietinio saugumo ranka." Darius Kuolys
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/robokopai_kovo112.png

Belaukiant Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo šventės iš Laikinosios Sostinės atsklinda neramios žinios.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?f=4&id=44785&s=4
Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas generolas Sergejus Madalovas išleido įsakymą, kuriuo Kauno dalinio vadas Ričardas Alzbergas įpareigotas kovo 11-tą dieną pristatyti į Vilnių maksimaliai galimą dalinio karių skaičių su visa ekipuote.

Čia dabar? Gal Vilniuje numatomi ne šventiniai renginiai, bet karo veiksmai? )
 
 
"Iš už jo nugaros išdavikiškai styrojo juodi ir susivėlę vieno egzotiškų kalbų profesoriaus gaurai...." ©
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/ANZjefferson_2008_3.jpg

Amerika nuo seno garsėja, kaip šalis, kurioje demokratija, žmogaus teisės ir laisvės yra šventos ir neginčyjamos vertybės.

Pastaruoju metu ši valstybė aktyviai užsiima šių vertybių plėtra tuose pasaulio kraštuose, kuriuose valdžia riboja savo žmonių teisę į taikius susirinkimus bei laisvę viešai reikšti savo nuomonę.

Vardan demokratijos ir laisvės įsigalėjimo palaikomos ir remiamos antiautoritarinės "Arabų pavasario" revoliucijos, vardan jų kovoja ir žūsta NATO kariai Irake bei Afganistane.

Parodoksalu, bet pasirodo, jog būtent toje senų demokratinių tradicijų šalyje lizdą yra susisukę pikčiausi demokratijos ir žmogaus teisių bei laisvių priešai, kurie dieną ir naktį svajoja uždrausti žmonėms kitose šalyse naudotis demokratijos suteikiamomis teisėmis bei laisvėmis.

Savo valstybėje - JAV jie to padaryti kol kas dar neįstengia, o dėl viešosios opinijos šiek tiek ir prisibijo garsiai reikšti savo totalitarinius kėslus.

Užtat aktyviai bando atsigroti kitur - ten, kur demokratinės tradicijos dar silpnos, o valdžios atstovai ne visuomet supranta, kaip derėtų principingai reaguoti į visokių totalitarinį mąstymą atstovaujančių prašalaičių antidemokratinius išpuolius.

Vos užvakar mūsų spaudoje nuskambėjo žinia, kad Vašingtone gyvenanti kažkokia Olga Zabludoff, prisistatanti, kaip litvakų palikuonė, pradėjo rinkti parašus po peticija, kuria raginama uždrausti kasmetes tautiškai nusiteikusio jaunimo eitynes Kovo 11-ąją.

Rašoma, kad ją jau pasirašė 250 žmonių.

Tiems, kas visgi nesuprato, kodėl aš rūpinuosi amerikonų reikalais ir kažkokių tenykščių eitynių leidimais bei draudimais, paaiškinsiu: kaip kvailai tai nenuskambėtų, bet ta amerikonka nori uždrausti eitynes ne kažkur Vašingtono DC ar kitoje JAV vietoje, bet ....mūsų suverenios valstybės sostinėje Vilniuje!

Neįtikėtina, bet būtent tokį reikalavimą ji atsiuntė Lietuvos ambasadoriaus JAV pareigas užimančiam Seimo narės prof. A.M.Pavilionienės atžalai Žygimantui Pavilioniui.

Ką ir kodėl Lietuvos piliečiams nori uždrausti totalitarinio mąstymo atstovė iš tolimosios Amerikos?

Kaip žinia, šiais metais Vilniaus savivaldybė yra davusi leidimą Lietuvių tautiniam centrui ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungai rengti šventinį tautinio jaunimo paradą kovo 11 d.

Eitynių tema bus Tėvynė. Dalyviai žygiuos Gedimino prospektu nuo Katedros iki Lukiškių aikštės. Leidimas duotas jose dalyvauti iki 2 tūkst. žmonių.

Ir LTC ir LTJS yra legaliai veikiančios ir Lietuvos įstatymus gerbiančios bei griežtai jų besilaikančios organizacijos, dedančios daug pastangų, kad išmokyti tautinį jaunimą įsprausti savo jaunatvišką maksimalizmą į teisės aktais apbrėžtas ribas.

Būtent jų ir kitų subrendusių patriotų dėka ir pastangomis Kovo 11-os eitynės nuo 2009 m. pavirto nuostabia Nepriklausomybės atgavimo šventimo forma, kurioje kartu dalyvauja visų amžiaus grupių bei lyčių lietuviai ir jiems prijaučiantys.
Taigi legalių organizacijų puikus šventinis renginys )
 
 
Naujiena, nuo kurios lūžau iš juoko...

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/laisves_eitynes.png

Nuo 2009 m. susivienijusios antilietuviškos jėgos Kovo 11-ą dieną organizuoja akcijas prieš tautinio jaunimo šventines eitynes.

Paprastai jose dalyvauja ultrakairieji radikalai, homoseksualizmo plėtros aktyvistai ir antifašistinė Paleckiuko šutvė su svečiais iš užsienio.

Įspūdingų ir kasmet gausėjančių patriotų eitynių fone puikiai matosi, kokios skystos ir komiškos yra tos akcijos, susivedančios į egzaltuotų feminisčių kritinėjimus eitynių dalyviams po kojomis bei graudulį keliančius anarchistinio jaunimėlio rėkavimus iš saugaus atstumo.

Ir štai šiemet jiems nusprendė pamačyti taip vadinami netradicinių žmogaus teisių stebėtojai, kaip patyrę intrigantai tiesiog pabandę pavogti tautinio jaunimo Kovo 11-os eitynių vietą ir laiką, pasiorganizuodami iš mero A.Zuoko vadovaujamos savivaldybės leidimą.

Deja, ir ši akcija neišdegė, netgi priešingai, nes kilusių protestų pasėkoje tautinio jaunimo eitynės atsikėlė į dar geresnį laiką ir vyks vos ne iškart po oficialiųjų šventinių renginių.

Kas yra labai patogu ir šiaip tik į gerą.

Tačiau netradicinių žmogaus teisių stebėtojai atsidūrė kvailoje padėtyje. Juk jie užsisakė laiką ir vietą net 800 žmonių eitynėms, bet juk visi puikiai žino, kad visi tie naujakairiejį „antifašistai“, anarchistai, homoseksualizmo plėtros aktyvistai bei kita antilietuviška publika gausi tik internetuose bei grantų čiulpėjų sąrašuose, o realiame gyvenime tėra kelios dešimtys savanaudiškų abiejų lyčių bobelių bei po Paryžiaus šiukšlių konteinerius pamėgusio trintis visokius kvazimokslus studijuojančio jaunimėlio atstovų.

Jeigu alternatyvą įspūdingai tautinių jėgų kolonai Kovo 11-tą sudarys tik tokia publika – konfūzas ir fiasko neišvengiami. Žmonės žiūrės, badys pirštais ir juoksis.

Žinomi sąjūdžio veikėjai jau parašė laišką, piktindamiesi, kad savivaldybė nerado geresnio laiko homoseksualizmo plėtotojų bei naujakairiųjų „antifašistų“ demaršams, nei kiekvienam lietuviui brangi Nepriklausomybės atgavimo šventė.

Dabar į šį reikalą įsijungė visuomenės veikėjai, kuriuos sąlyginai galima pavadinti liberalkonservatoriais.

Na, ir ką gi jie sumąstė? )
 
 
Stulbinantys britų mokslininkės atradimai, galintys iš esmės pakeisti tradicinį žmonių dauginimosi būdą

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/diskriminuojantis_seksas_buvo_smagesnis.png

Iš senų knygų ir naujų komedijų mums pažįstamas išprotėjusio profesoriaus tipažas.

Toks mokslininkas paprastai vaizduojamas, kaip genijus savo srityje ir artimas visiškam asilui keistuolis įprastiniame gyvenime.

Jo prototipas – XVIII-XIX a. mokslininkai, pasišventę entuziastai, kurių pagrindinis motyvas mokslinei veiklai buvo nenumaldomas žingeidumas, siekis pažinti šį pasaulį ir perteikti šias žinias žmonėms, dėl ko jie aukodavo kitas gyvenimo sritis.

Bet laikai keičiasi ir tokie profesoriai išnyko, užleisdami vietą racionaliems pragmatikams, puikiai paskaičiuojantiems, kaip uždirbti pinigų ir šlovės iš savo mokslinės veiklos, kai kada netgi perdėm nesivarginant.

Tačiau gamta nemėgsta tuštumos – ir šventa vieta tuščia neliko. Dailiosios lyties emancipacijos banga XX a. antroje pusėje ir ypač XXI a. pradžioje pagimdė naują, anksčiau negirdėtą anekdotinį tipažą – nukvakusią profesorę.


Nukvakusi profesorė? O gal docentė? Pasižiūrėkime iš arčiau.... )
 
 
"Rabiniškojoje literatūroje chasidais vadinami tie, kurie laikosi gerokai aukštesnių religinio gyvenimo ir moralės standartų nei kiti žmonės.[...] Šiame chasidų sąjūdyje atsiradę tekstai iki šiol maitina gilesnio dvasinio gyvenimo besiilginčias sielas" © dr. Aušra Pažėraitė, judaizmo istorijos tyrinėtoja, VU Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Photobucket

Kaip ant žemės, taip ir lėktuve. Tolerantiškos religijotyros klausimai )

 
 
"Aš išdulkinau Katią - be ypatingo, beje, malonumo, nes darbuotoja procese buvo nuobodi, kaip visas jūsų nykus gestapas.." - taip jam nutikusį ir viešumon patekusį nuotykį su žurnaliste Katia "Mumu" Gerasimova kadaise komentavo Rusijos liberalų TV žvaigždė Viktoras Šenderovičius

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/stoma-mumu-2.png

Skaitau ir žiūriu apie S.Stomos taip ir neįvykusio sekso skandalą. Kol kas reakcija viena: šlykštu ir apgailėtina.

Turiu omenyje tai, ką išdarinėja mūsų taip vadinami žurnalistai, kiek suprantu, organizavę masinį 44 pagyvenusių Seimo narių suviliojimą nebrangiai įsivertinusios šviesiaplaukės mergužėlės grožybėmis.

Ir kruopščiai dokumentavę – nufilmavę bei įrašę kiekvieną tai iškart dvi seniausias profesijas sugebančiai suderinti „žurnalistei“ į ausį seniokų kuždamą žodį.

Kame ten kriminalas, suprasti sunku, nes labai jau panašu, kad ne S.Stoma savo iniciatyva siūlė vargšei bedarbei merginai iškeisti jos nekaltybę į ne ilgesnį, nei metai, Seimo nario padėjėjos kontraktą, bet patį į tą lovą visom keturioms besiveržianti „žurnalistė“ pradėjo kibinti ir kalbinti seimūną dėl galimybės užimti tą vietą.

Pastarasis tą pokalbį, kiek suprantu, tik palaikė ir nenorėdamas prarasti, tskant, jau rankomis apčiuopiamo moteriško gėrio, tiesiog neatėmė pašnekovės puoselėjamų vilčių.

Jei buvo taip, tuomet visos tos skambios antraštės iš esmės klaidina skaitytojus, o pats įvykis pakvimpa gaiviu šviežių fekalijų kvapu.

Kuomet nuo profesionalios provokatorės su psichologės diplomu grožybių apsalusio pagyvenusio vyriškio intymios sapalionės yra viešinamos ir komentuojamos spaudoje bei TV kanaluose – vaizdelis, žinoma, ganėtinai komiškas, ką ir besakyti.

Bet proto nepametusiems žmonėms noro juoktis kažkodėl nekyla.


Kodėl gi? Negi nesmagu pažvengti iš jauniklę viliojančio senolio? )
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/Uzkalnio_5.png
Vakar Andrius Užkalnis pranešė, kad nuo spalio 1 d. ves pokalbių laidą BTV.

Vadinsis ji Užkalnio 5 ir konkretus jos formatas dar tvyro ūkuose. Žinoma tik tiek, kad Užkalnio ten bus daug – visomis prasmėmis...

Kadangi gerbiamas Andrius nėra svetimas Lietuvos internautų bei tinklaraštininkų bendruomenei, leidau sau jo Facebooko komentaruose palikti porą palinkėjimų iš žiūrovo pozicijos.

Atvirai sakant, menkas iš manęs lietuviškų pokalbio laidų žiūrovas, nors šiaip diskusijų žanras man patinka.

Tačiau gaišti ir taip neilgo gyvenimo laiką tam, kad spoksoti, ką eteryje išdarinėja tų laidų vedėjai lietuviškose televizijose – nematau jokio reikalo.

Paprastai tai būna elementoriškai nuobodu, o gan dažnai – ir nemalonu žiūrėti.

Bet gal ši BTV laida taps išimtimi?

Visgi A.Užkalnis ilgus metus gyveno už Lietuvos ribų ir neturėjo persismelkti lietuviškų televizijų madomis?

Vienžo, nutariau pakartoti savo palinkėjimus šiek tiek išplėstame pavidale.



Skaityti palinkėjimus )
 
 
Džiugi žodžio laisvės šalininkams žinia, kažkodėl nesudominusi mūsų žiniasklaidos...
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/vAIKE_BUK_ATSARGUS.png

Tuo metu, kai Lietuvoje įstatymai ir Konstitucijos Dvasių apsireiškimai vis labiau ir labiau siaurina žodžio laisvės ribas, o teismai nepailsdami nagrinėja internetų komentatorių bylas, 2011 birželio 3 d. Ispanijos Aukščiausiasis Teismas priėmė istorinę ir galutinę nutartį.

Nuo šiol Ispanijoje jokių idėjų propaganda negali būti laikoma nusikaltimu!

Netgi tais atvejais, kai tų idėjų šalininkai neigia oficialios Holokausto istorijos doktrinas ar tiesiogiai teisina Vokietijos veiksmus Antrojo pasaulinio karo metais!

Negali būti, nes Europoje to negali būti niekada! Bent jau taip teigiama Lietuvoje... )

 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/blokados_duona_pig.jpg
"Kas gali būti blogiau už kretiną? Nebent alternatyviai etiškas kreatorius su istorijos žiniomis..."©


Užvakar Gediminas Kulikauskas savo LJ tinklaraščio įraše pasigyrė ragavęs naują prekybos centro IKI kepamą Tamsią duoną.

Greta gan neprastų jos skonio savybių jam krito į akis tai, kad tos duonos pakuotės apipavidalinime yra gan savotiškai panaudotas istorinis motyvas, liečiantis labai tragišką Antrojo pasaulinio karo epizodą.

Tarp kitų tamsios duonos naudingumo ar panaudojimo paminėjimų buvo ir toks, iliustruotas į duonos kepalą vamzdžiais susmigusiais tankais:

„1944. Sankt Peterburgo gyventojai net trejis metus valgė tamsią duoną ir taip išgyveno visą Leningrado blokadą“ "

Nenuostabu, kad istoriko išsilavinimą turinčiam Gediminui toks kontekstas duonos reklamoje pasirodė daugiau, nei keistas.

Kaip ir tiems, kas žino, koks nežmoniškas siaubas buvo beveik 900 dienų trukmės Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) blokada ir kokią kraupią žaizdą ji paliko rusų tautos kolektyvinėje atmintyje.

Savo nuomonę išsakė ir tokie žinomi internetų žmonės, kaip Maumaz "Apie nevispročius reklamoje" bei Rokiškis Rabinovičius.

Juk kalbame apie vieną tragiškiausių Antrojo pasaulinio karo epizodų, kuriam vargu ar gali prilygti net ir žiauriausios Holokausto scenos.


Skaityti toliau )
 
 
„Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ji ir ant altoriaus pridergs“ Lietuvių tautos išmintis

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/OsloTitle.png

Dar XIX a. išpopuliarėjo teorija, kurioje teigiama, jog žmonės ir beždžionės kilo iš bendro protėvio. Net ir didžiausiam skeptikui nesunku tuo patikėti žvelgiant į džiunglių padarėlių gyvenimą bei elgseną, ženklia dalimi išties keliantį asociacijas su kai kurių žmogiškosiomis laikomų būtybių gyvenimo būdu.

Tačiau net ir aršiausi šios teorijos šalininkai pripažįsta, kad nūnai žmogų nuo beždžionės skiria praraja. Žmonija nuėjo ilgą vystymosi ir civilizacijos kūrimo kelią, kuriame nemažas vaidmuo teko religijoms.

Antropologai ir istorikai seniai pastebėjo, jog vienokia ar kitokia religijos forma yra bet kurios žmonių sukurtos civilizacijos būdingas požymis.

Net ir primityviausių aborigenų gentis, pagal gyvenimo būdą dar nedaug nutolusi nuo beždžionių, jau turės kokios nors religinės ideologijos užuomazgą, vienaip ar kitaip atsakančią į tik mąstančiai būtybei rūpimus būties klausimus:

Kodėl ir kaip atsirado jį supanti aplinka bei žmonės? Kas nutinka po žmogaus mirties? Kokios jėgos valdo gamtos stichijas bei žmonių likimus?
- bei su jais glaudžiai susijusius dirbtinus elgsenos tabu ir draudimus.

Tuo tarpu mokslui nėra žinoma religinio mąstymo pavyzdžių gyvūnijos pasaulyje.

Net ir gudriausių beždžionių banda nekvaršina sau galvos tokiais dalykais bei nenusistato jokių išgyvenimo ar hierarchijos palaikymo požiūriu beprasmių elgsenos apribojimų.

Būtent tokie, beprasmiai - kaip atrodytų bet kokiai sveikai mąstančiai beždžionei - elgsenos ir išvaizdos apribojimai tiesiogiai siejasi su žmonių civilizuotumo lygiu.

Kuo labiau išsivysčiusi ir toliau civilizacijos keliu pažengusi žmonių visuomenė, tuo daugiau joje elgsenos bei išvaizdos reglamentavimo bei draudimų, kurie gan dažnai būdavo užmaskuoti religinių reikalavimų pavidalu.


Šiuolaikinio žmogaus elgsena ir išvaizda persmelkta gausybės tabu bei apribojimų, apie kurių prasmę mes net nematome reikalo susimastyti, tačiau dažniausiai jų laikomės.

Kad taptu žmogumi kūdikis ir vaikas turi įsisavinti daugybę taisyklių bei išmokti paisyti šimtų draudimų, reglamentuojančių žmonių visuomenės bendrabūvį.

Neturintis tokios galimybės žmogaus vaikas augdamas pavirsta į didelę žmogaus pavidalo beždžionę, kurią atversti žmogumi jau nebeįmanoma – tai rodo visos mokslui žinomos „mauglių“ istorijos.

Ir jeigu koks nors subrendęs individas staiga nutaria tų taisyklių bei draudimų nepaisyti ir pradeda elgtis „natūraliai“, kaip jam norisi – pvz. vaikščioti gatvėmis nuogas, viešai miesto centre atlikinėti gamtinius reikalus, masturbuotis ar lytiškai santykiauti, mes iškart jį įvertiname, kaip nusiritusį žemyn civilizuotumo laiptais, „subeždžionėjusį“.

Tokia „prasimanytų draudimų nepaisanti“ bei „natūraliai gamtinė“ elgsena daugumai mūsų sukelia asociacijas būtent su tolimaisiais žmonijos giminaičiais – be jokių apsiribojimų bei tabų laisvai po gamtą laigančiomis beždžionėlėmis.

Uodeguotos džiunglių gyventojos nenešioja rūbų, neturi jokių šventų ar netinkamų kam nors vietų, jos valgo, miega, žaidžia, tuštinasi ir poruojasi kur panorėjusios ir kada panorėjusios, kai tuo tarpu žmonės turi prisigalvoję daugybę taisyklių šiais klausimais.

Ir kuo kultūringesni, tuo daugiau.

Matant šią sąsają tarp civilizuotumo ir tam tikrais atvejais bei vietose taikomų elgsenos bei išvaizdos apribojimų, nesunku suvokti ir tai, jog tų draudimų ir ribojimų mažėjimas bei gausėjančios ir legalumą įgaunančios „beždžioniško natūralumo“ apraiškos gali būtį prasidedančios degradacijos požymis, bylojantis apie visuomenę ištikusį kultūros nuosmuki arba liudijantis per apogėjų persiritusios civilizacijos žlugimo pradžią.

Todėl gan keista regėti, kad tarp savo intelektualumą pabrėžtinai deklaruojančių visuomenės veikėjų atsiranda tokių, kurie mato reikalą pateikti link džiunglėse gyvenančių žmogaus giminaičių spėriai besiritančių žmogystų poelgius, kaip kažką vertingo ar netgi sektino Lietuvos jaunimui.


Toliau skaityti atsargiai. Tekste yra N14 vaizdų! )
 
 
„Galva – pagrindinis mokslininko darbo instrumentas, per ją negalima daužyti gelžgaliais. Žinoma, tiems, kas galvas pagrinde naudoja valgymui ir netradiciniam seksui, tai suprasti gali būti sunku.“©

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/tadas_kavolis_VDU-1.jpg
Paskutinis balandžio penktadienis Kaune buvo šilta ir debesuota diena. Diena, kai pačiame miesto centre vos nenutrūko jauno mokslininko gyvybės siūlas.

Netoli Laisvės alėjos įsikūrusio Vytauto Didžiojo Universiteto kaimynystėje Kauno Jazz festivalyje pramogaujantys kauniečiai pakraupę stebėjo, kaip grupė ginkluotų geležiniais strypais jaunuolių iš pasalų užpuolė inteligentiškos išvaizdos jauną vyrą ir įnirtingai bandė su juo susidoroti.

- Tai buvo, kaip siaubo filmas, - sako tų įvykių liudininkas Aurelijus P. – Matai, kaip per aikštę eina nieko neįtariantis žmogus, o jam už nugaros sėlina iškėlę vėzdus niekšai. Po to – plieno strypo smūgis per galvą, dar ir dar... Regi pasimetusį žmogų, suprantantį tik tiek, kad kažkas kėsinasi atimti jam gyvybę ir desperatiškai bandantį prisidengti nuo geležinių kirčių bent rankomis.

- Jie daužė jį armatūromis, lyg malkas kapotu, - antrina tądien į Kauno Jazz renginį skubėjęs Tomas. – Stebiuosi, kad tam ilgaplaukiam vyrukui pavyko likti gyvam. Tik pamatęs tokį vaizdą iškart pradėjau skambinti bendrosios pagalbos telefonu, kad siųstų policiją ir greitąją pagalbą, nes buvo akivaizdu, kad jos tikrai prireiks.

Gal kas pamanė, jog čia aprašomas įvykis - įprastinės kriminalinių gaujų „razborkės“, kuriomis kauniečius nustebinti vargu ar pavyktu?

Ne, gerbiami skaitytojai, nieko panašaus - tai buvo dar ganėtinai neįprastas Lietuvai, bet netruksiantis paplisti vyksmas – taip vadinamųjų „gatvės antifašistų“ gaujos akcija.

Neįtikėtina, bet atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei skaičiuojant dvidešimt pirmuosius metus, viduryje baltos dienos pačiame Kauno miesto centre prokomunistinės ideologijos vedina jaunuolių gauja užpuolė ir pasikėsino į jauno mokslininko, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedros doktoranto Tado Kavolio gyvybę!


Skaityti apie pasikėsinimą į dokt.T.Kavolį )

Prašau visų pagal galimybę skleisti šią didžiosios žiniasklaidos primygtinai nenorimą matyti ir pranešti žinią! Nesitikėkime informacinių portalų ir spaudos malonių, skleiskime svarbias žinias patys!
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/antifa_facebook.jpg

Atšventęs Kristaus prisikėlimo dieną ir suvartojęs minimaliai toleruotiną dažytų kiaušinių porciją,nusprendžiau užmesti akį – kas naujo mūsų Internetuose, kaip žmonės Velykas švenčia.

Ir čia manęs laukė siurprizas, arba, kaip dabar priklauso sakyti – staigmena. Netikėtai sužinojau, kad su Šv.Velykomis mane jau „pasveikino“ Facebooko administracija – užblokuodama mano akauntą „Blogeris Zeppelinus“.

Priežastis – daugkartiniai Facebooko vartotojų kreipimaisi su skundais, kad šis akauntas pavadintas netikru vardu ir neatstovauja realaus asmens, kas formaliai yra Vartotojo susitarimo pažeidimas.

Kaip maloniai el.paštu informavo administratoriai, daugumą skundų pateikė vienos uždaros Facebooko grupės, užsivadinusios „Fašizmui Lietuvoje – ne“ ar kažkaip panašiai, dalyviai.

Jei kas nežino – tai grupė, susijusi su tokiu prokomunistiniu tinklalapiu Antifa.lt, kurio ideologas ir vienas pagrindinių redaktorių yra mūsų senas pažįstamas, Briuselio gyventojas ir Izraelio pilietis Sergey Kanovich, Lietuvos skaitytojams geriau pažįstamas, kaip katalikiško portalo Bernardinai.lt publicistas Sergejus Kanovičius. Beje, neseniai užėmęs garbingas Lietuvos žydų bendruomenės atstovo spaudai pareigas.

Daugumą toje grupėje sudaro silpnesnio maumenėlio studenčiokai, nors yra ir rimtesnių veikėjų, atstovaujančių Anarchija.lt, Feministinį frontą bei Paleckio raudonąją gvardiją.

Aš nepajėgiu suvokti tos grupuotės narių logikos – juk jie susibūrė tam, kad kovoti su fašizmu ir nacizmu Lietuvoje, tskant, akis akin kautis su išsikerojusiu ir mirtinai pavojingu hitlerininkų pogrindžiu – tai kokio velnio tokie intelekto galiūnai ir didžiavyriai, kaip kokie mažvaikiai, rašinėja apgailėtinus skundus Facebooko administracijai, siekdami nieko bendro su jokiais fašizmais-nacizmais neturinčio Blogerio Zeppelinus akaunto uždarymo dėl grynai formalaus pažeidimo?

Kitokių priežasčių, nei elementoriška dvasios ubagystė ir intelektualinė negalia, nesudaranti šiems „antifašistams“ galimybių ginti savo pažiūras atviros diskusijos sąlygomis, aš nematau.

Truputį keista, turint omenyje, kad toje grupuotėje yra visas tuntas asmenų,turinčių ar siekiančių mokslo daktaro laipsnio, bet panašu, kad tai tik dar vienas mūsų aukštojo mokslo degradacijos patvirtinimas. Žemesnio nuopolio akademinės visuomenės atstovui, nei skundo rašymas, siekiant, kad ideologinis oponentas būtų pašalintas iš diskusijos – net įsivaizduoti neįmanoma. Gėda – ir tiek.

Informacija mano Facebooko draugams:

pabandysiu atstatyti savo akauntą. Jei nepavyks – teks užvesti naują.

Nesulaukiau atstatymo – štai naujas Blogerio Zeppelinus akauntas Facebooke:

FB puslapis Blogas Zeppelinus - galima užlaikinti.

FB profilis Blogeris Zeppelinus - galima įdrauginti.

Iš to pačio vargo dar sukūriau ir Twitterį, kad jau kažkas taip bijo mano kuklios kūrybos platinimo:

Blogeris Zeppelinus.

Kad jau skleisti informaciją, tai per visus galus!;)

 
 

Sekančioje serijoje M.Murza-Gervaldas aiškins  žydams, kaip teisingai suprasti Talmudo tiesas...

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/tolerancijos_mokytojas2.jpg?t=1303408781

Beklaidžiodamas po  internetus pamatau visokiausių keistenybių.

Pavyzdžiui, vakarykščiame Delfyje aptikau miela dviejų viešųjų intelektualų pokalbį apie krikščioniškumo esmę su pasibėdavojimais, kad Romos katalikų bažnyčia niekaip nesugeba laikytis evangelinių tiesų ir vis iškrenta iš jų ribų.

Turiu omenyje daktarės docentės Aušrelės Pažėraitės interviu Vladimirui Laučiui ambicingu užvadinimu:

"A.Pažėraitė: krikščioniškumo esmė - ne kova prieš abortus ir už tradicinę šeimą"

Perskaičiau šį antikatalikišką tekstą, kuriame evangelijų apsiskaičiusi gerbiama daktarė Aušrelė išdidžiai aiškina Bažnyčios hierarchams, kaip jie turėtu ganyti Lietuvos katalikų kaimenę ir susimąsčiau apie lietuviškosios žurnalistikos kelius ir klystkelius.

Juk Vladimiras Laučius ne koks nors žalias, kaip žiogo membrum virile žurnalistėlis, o buvęs konservatorius, N-kartinis vyr.redaktorius ir Žurnalistikos instituto dėstytojas, eilę metų aiškines studentams garbingos žurnalistikos pradmenis.

Tai kaip galėjo atsitikti, kad siūlydamas Delfi.lt skaitytojams pokalbį apie Romos katalikų bažnyčios veiklą Lietuvoje  su žmogumi, postringaujančiu iš krikščionybės autoriteto pozicijos, ponas Vladimiras nepasivargino to pašnekovo tinkamai pristatyti?

Viskas, ką sužino Delfio skaitytojai, yra tai, kad  doc. dr. Aušrelė Pažėraitė yra VU Religijos studijų ir tyrimo centro dėstytoja, duodant suprasti, kad tai didelis „tikrosios, mokslinės  krikščionybės“  autoritetas, kurios žodis svaresnis, nei kokio menkai išprususio ir daktaro laipsnio ar docento vardo neturinčio  katalikų vyskupo. Bent jau visas kontekstas veda būtent į tai.

Nenuostabu, kad komentaruose pasirodė silpnapročių šūksniai, džiūgaujantys, kad krikščionybės ekspertė tuos neišmanančius vyskupus pagaliau pastatė į vietą.

O ką gi V.Laučius pamiršo pasakyti? Skaityti toliau... )
 
 
Tolerancijos pavyzdžių prisodrintas tekstas. Ilgiau, nei metus nebuvusiems išpažinties, geriau neskaityti

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/kristus_prisikele3-1.jpg

Tie, kas mėgsta palandžioti po Lietuvos žiniasklaidos užkampius, tolimiausioje Bernardinai.lt rubrikoje jau skaitė apie bjauraus vandalizmo, žiaurios neapykantos ir šlykščių patyčių atvejį Madrido Complutense universiteto komplekse.

Keliais žodžiais priminsiu to mūsų žiniasklaidoje nenuskambėjusio įvykio esmę:

2011 m. kovo 10 dieną į universiteto koplyčią įsiveržė apie 70 jaunuolių, daugiausia merginų. Jos apdergė altorių, užpurškė įžeidžius šūkius ant sienų, apklijavo jas popiežių Benediktą XVI nacistu vaizduojančiais plakatais ir skandavo feministinius šūkius.

Vėliau mergužėlės išsirengė nuogai ir tarpusavyje atliko įvairius nepadorius veiksmus. Kaip paaiškėjo, akcijos dalyvės save priskiria feministėms ir daugumoje priklauso seksualinių mažumų judėjimams.

Pasirodo, visas šis pasibjaurėtinas šabašas buvo dalis organizuotos kampanijos prieš universitetų koplyčias. Anot iniciatorių, tai yra tolerantiškas protestas prieš tai, kad pasaulietiniame universitete yra krikščioniška koplyčia.

Policija areštavo keturis jaunuolius, tačiau iš pažangiosios visuomenės dalies kilo didžiulė nepasitenkinimo banga. Du šimtai antikrikščioniško vandalizmo šalininkų surengė jų palaikymo akciją, kurios metu kairysis politikas Gasparas Llamazares pavadino feministinių lesbiečių akciją „remtina“ ir teigė, kad jų nubaudimas prieštarautu demokratijai.

Internetuose pradėjo stūgauti ultrakairieji intelektualai, šaukiantys, jog straipsniai, spaudoje aprašantys šį vandalizmo ir neapykantos atvejį, yra Bažnyčios ar „ultrakatalikų“ režisuota šmeižimo kompanija prieš progresyvųjį feminizmą.

Žinoma, skaitantiems tik tolerantišką lietuvišką spaudą gali kilti pagunda pasakyti, kad šis antikrikščioniškos neapykantos, vandalizmo ir patyčių atvejis yra išskirtinis ir nėra būdingas homoseksualistų, feministų ar ultrakairiųjų radikalų veiksmo akcijoms.

Lietuvoje feministės, anarchistai ir homoseksualizmo plėtros aktyvistai kol kas dar nesiryžta tokiems vandališkiems barbarizmams ir apsiriboja žodiniais išpuoliais prieš Bažnyčią. Organizuojamos demonstratyvios - dar nežinia ar turėtos - katalikybės atsisakymo akcijos bei reguliarios difamacijos kampanijos spaudoje.

Tolerancijos keliu toliau pažengusiame pasaulyje vaizdelis visai kitoks – mūsų ultrakairiesiems aktyvistams lieka tik pavydžiai varvinti seilę.


Toliau daug raidžių ir LABAI DAUG klipų ir paveikslėlių. Atsargiai! )
 
 
VšĮ "Pilietinės minties institutas" dalininkei,
savaitraščio "Atgimimas" vyriausiajai redaktorei
Indrei Makaraitytei
----------------------------------------
indre@atgimimas.lt
redakcija@atgimimas.lt


http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/antifa_lemtinga_klaida.jpg

Gerbiama Indre,

Jūsų redaguojamo savaitraščio „Atgimimas“ internetiniame portale, skiltyje „Komentarai“ 2011-03-18 d. patalpintas ultrakairiųjų radikalų judėjimo aktyvisto Kasparo Pociaus straipsnis "Fašizmas ir kitokių vertybių kūrimas".

Šiame tekste K.Pocius dėsto savo gan savotiškus samprotavimus apie tai, ką jis vadina „fašizmu“ dabartinės Lietuvos kontekste.

Tenka pastebėti, kad žodį „fašizmas“ ponaitis Kasparas vartoja ne įprastine, bet jo prasimanyta ir visa apimtimi tik jam žinoma šio termino reikšme.

Skaitytojams ji nėra pateikiama, todėl jie gali susidaryti klaidingą įspūdį, kad rašoma apie fašizmą tiesiogine to žodžio prasme. Kas akivaizdžiai nėra tiesa.


Skaityti laišką toliau. Daug raidžių ir video )


Suprantu, kad mūsų gan konservatyvioje žiniasklaidoje nėra tradicijos, kad populiarių savaitraščių vyr.redaktoriai atsakinėtu į laisvųjų Internetų blogerių viešus laiškus. Todėl visai nenustebsiu, jeigu šis susirūpinusio, bet eilinio skaitytojo laiškutis gerbiamos Indrės liks nepastebėtas.

Tačiau tikiuosi, kad tokiu atveju ir portalo Atgimimas.lt redakcija nenustebs, jei skaitytojai pasidarys išvadas, kad aukščiau minėtos nesmagios prielaidos dėl galimos redakcinės politikos pakraipos yra teisingos – blogąja Lietuvai prasme.

Bet nepraraskime vilties, gal Atgimime viskas nėra taip liūdna, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio į faktus?
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/darius_pocevicius_parduoda1.jpg?t=1300696171
Retkarčiais tenka pavartyti skelbimus, kuriuose žmonės ką nors parduoda arba perka.

Laisvos rinkos sąlygomis akys raibsta nuo siūlomų gėrybių ir paslaugų.

Tačiau skelbimas, kurį aptikau socialiniame tinkle Facebook, nustebino net ir tokį daug ką mačiusį žmogų, kaip aš.

Pasirodo, yra grupė žmonių, kurie nusprendė parduoti, t.y. už atitinkamą materialinį atlygį atsisakyti turimos Lietuvos Respublikos pilietybės!

Tokio netikėto ir keisto sprendimo motyvas glūdi tame, kad anot jų, Lietuva yra „fašistinė valstybė“, o būti fašistinės valstybės piliečiu jiems yra nesmagu ir gėda.

Koks įžūlus skeptikas mano vietoje tikriausiai pasakytu, kad jei jau tiems žmonėms dėl ideologinių priežasčių trošku būti mūsų demokratinės ir nepriklausomos valstybės piliečiais, tai jiems derėtu būti nuosekliais ir jos tiesiog atsisakyti, nieko nereikalaujant mainais.

Bet aš toks nesu, todėl man, reguliuojamos rinkos ekonomikos šalininkui, suprantamas tų žmogelių siekis bent kiek pasipelnyti iš savo dykai gautos pilietybės atsisakymo akto.

„Non olet peccunia“, kaip sakydavo romėnai.






Toliau daug teksto, pavardės ir kainos )
 
 
http://www.tautos-balsas.lt/images/stories/2011kovo11/DSC_0055.jpg

Postas skirtas rusakalbei LJ auditorijai, todėl tik rusiškai. Lietuviams naujos informacijos čia nėra.

Пост предназначен для ознакомления русскоязычных читателей и на литовском не дублируется.


Вот уже много лет 11 марта, в День восстановления независимости Литвы, по окончанию официальных праздничных мероприятий в центре Вильнюса проходит интересная гражданская акция - неформальное шествие националистической молодёжи.

Никакого отношения к нему официальные власти не имеют, за исключением того, что с 2009 г. организаторы мероприятия согласовывают маршрут и время шествия с городской мэрией.


Далее - немного истории и видеоролики )


Update:

Кстати, о протестующих "антифашистах" - у нас, в Литве, они пока относительно смирные и смелые только за спинами полиции.

А вот в Латвии, где 5 дней спустя после вышепоказанных вильнюсских событий прошёл Марш памяти Латвийских легионеров, ситуация иная.

Вот небольшой видеофрагмент (0:21 мин.), в котором очень наглядно отражён уровень культуры и толерантности так называемых "антифашистов" - всё, как на ладони:

Действующие лица: слева - интеллигентная старушка-латышка, справа - молодая этническая "антифашистка" в тёмных очках. Диалог на латышском, но я вас уверяю - всё понятно и так.

Смотрите сами: http://www.youtube.com/watch?v=3qELxloYc6w&t=5m56s

Сюда клип не вставляю, потому что сделал закладку в нужном месте и просмотр начнётся именнно с него - нас интересует фрагмент 5:56 - 6:17 мин. Приятного просмотра!

P.S.
Кому интересны подробности об этом ежегодном событии в Латвии - вот репортаж русского жителя Риги с замечательными фотографиями: http://vatsons.livejournal.com/102237.html
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/afganistan_talib2.jpg
Lietuvoje jau tapo įprasta vadinti tolerancijos ir homoseksualizmo plėtros oponentus grėsmingu Afganstano puštunų islamistinio Talibano judėjimo vardu.

Retas spaudos straipsnis kovos su homofobija tema apsieina be Talibano paminėjimo. Teko regėti tituluojamus talibais tiek homoparadų oponentus P.Gražulį, K.Uoką, tiek ir G.Songailą - taigi, tiek jie, tiek mes baigiame prie to užvadinimo priprasti.

Tačiau pažvelgus į Afganistano ir tenykščių tadžikų bei puštunų tradicijas iš arčiau, akivaizdu, kad Talibanas yra nepelnytai šmeižiamas, naudojant jo vardą tokių netolerantiškų ir homofobiškų veikėjų, kaip minėti Seimo nariai, užvardinimui.

Juk tenykščiai papročiai ir tradicijos kaip tik liudija, kad homofobijos išgyvendinimo prasme Talibanas stovi nepalyginamai aukščiau, nei netolerantiška, heteroseksiszmu persmelkta Lietuva.


Na jau? Negali to būti - noriu įsitikinti pats!  )

P.S. Šis vasario pabaigos postas su visais komentarais ir atsiliepimais netyčiomis buvo mano ištrintas, todėl įdedu jį iš naujo.

Atsiprašau visų komentatorių, kad jų išsakytos nuomonės nukeliavo į virtualios erdvės bedugnę:(
 
 
http://tea.ru/i/2010/chaihona2.jpg Sako, kad Amerikose yra blogerių, kurie pragyvena iš blogų rašymo.

Lietuvoje tokių fenomenų nežinau, nors populiariausieji vis garsiai pasvajoja ta tema.

Įtakingiausias mūsų krašto tinklaraštininkas Artūras Račas, kaip tikras žemaitis, net bandė tiesiai-šviesiai pasiteirauti blogo lankytojų:

ar jie sutiktu mokėti už jo blogo skaitymą ir jei sutiktu, tai kiek?

Jei gerai pamenu, ta tema susilaukė neregėto populiarumo – net tie, kurie niekada nekomentuodavo gerbiamo Artūro įrašų, suskubo jam pranešti – ką jie mano apie tokius autoriaus kėslus ir, deja, deja - ne visi sugebėdavo išsitekti korektiškų išraiškos formų ribose.

Nežinau, kokių atsakymų tikėjosi gerbiamas Artūras, bet žinant jo karštą būdą, tikėtina, kad tą dieną garo švilpukas viename Pylimėlių gatvės name galėjo veikti beveik be paliovos...

Šiek tiek menkesnio kalibro, tskant, pirmosios lygos blogeriai nelaukdami, kol kepti karveliai patys į burną atskris, pradėjo dar gan droviai bandyti tą savo šiokį tokį populiarumą monetizuoti barterio pagrindais – chaliavnais apsilankymais naujuose restoranuose, alaus daryklose, dešrų kimšyklose ir šokolado fabrikuose.

Įžūlesni tinklaraštininkai net sudalyvavo kažkokiame uždarame žvaigždžių vakarėlyje ant prabangaus viešbučio stogo, kur juos nemokamais pokštais linksmino pats Algis Ramanauskas – Greitai, o garsusis rašytojas Andrius Užkalnis nuo taburetės skaitė savo už širdies griebiančias eiles apie Angliją, anglus ir jų bjaurų būdą.

Deja, nereguliariai-pripuolamas rašymo stilius ir rašytojiškų talentų stoka nulėmė gan menką Blogerio Zeppelinus vertę blogosferos ir verslo barterinių mainų rinkoje.

Nesulaukiu chaliavnų (liet.~nemokamų) kvietimų nei į alaus daryklas, nei į tailandietiško masažo salonus, nei į kokią, atsiprašant, batų taisyklą ...

Jau nekalbant apie linksmą „Amano ausų“ degustaciją ar madingo gėjų klubo „all inclusive“ vakarėlį.

Jėzaušventas, mane dideliu ratu aplenkė netgi spameriai, išsiuntinėje visai blogosferai gundančius pasiūlymus parašyti giriantį jų parduotuvę rašinį ir – gal būt, jei pasiseks - laimėti kiniškas ausines ar pigų fotoaparatą-muilinę!

Nenorom pradeda skverbtis nuojauta, kad mano įvaizdis virtualioje erdvėje ne visai atitinka tą paprasto, draugiško ir malonaus vyruko, kuriam moterys norėtu priglusti prie krūtinės ar bent paverkti ant peties, o vyrai – pakviesti išgerti alaus, paveikslą, kurį maniau kuriąs savo rašiniais ir komentarais.

Taigi, nusprendžiau išbandyti savo jėgas naujame žanre – viešojo maitinimo vietos apžvalgoje.


Skaityti tą jėgų pabandymą )
 
 
http://i53.tinypic.com/wsmoeb.jpg

Visgi nutariau prisijungti prie popistų lyderio Rokiškio inicijuotos tinklaraštininkų tarpusavio reklamos savaitės akcijos.

Žvelgiant į lietuviškos tinklaraštijos horizontus, nenoromis lygini ją su anglakalbe ar rusakalbe blogosfera – ir, kaip sakydavo kadaise populiarus personažas - „vajzdialis niakoks“.

Valdiškiems išminčiams bei viešiesiems intelektualams alternatyvios minties tikrai negausu.

Kažkokie „blogai apie blogus“, „blogai apie blogeriavimą ir uždarbį internete“, „patarimai, kaip rašyti ir išsukti blogą“, „ką aš valgiau pusryčiams, o ką – vakarienei“, „kompiuterinių žaislų analitinės apžvalgos“, „videonuomos punkto naujienų atpasakojimai“ ir panašus vaikų darželis/kelnės su šleikom/pirštinės ant virvučių sudaro kokius 95% lietuviškos blogosferos turinio.

Deja, bet rimtus bei įdomius tinklaraščius pas mus galima suskaičiuoti ant dviejų-trijų rankų pirštų. Na, bet turim ką turim.


Ir ką gi mes ten turim? )
 
 
Pradedu pasiilgti senojo, gerojo LiveJournal‘o atmosferos.

Per trumpą laiką, išbūtą socialiniame tinkle Facebook, susidūriau tokiu kiekiu agresyvumo, pašaipos, netolerancijos ir net neapykantos, kiek turbūt nesu patyręs per visą blogeriavimo laikotarpį.

Nei lietuviškojo LJ sektoriuje, nei Patriotai.lt, nei Balsas.lt, nei racas.lt, t.y. ten, kur komentatoriams piršto burnon geriau nekaišioti, nei netgi, atsiprašau kalbančių vokiškai už išsireiškimą – Popo.lt, nesutikau tiek nemeilės ir nepagarbos savo kuklaus personažo atžvilgiu.

Nuo šiol, sužinojęs, kad žmogus yra facebookeris, dėl viso pikto stengsiuosi atsisėsti truputį atokiau.

O jeigu išsitrauks iš kuprinukės ar perpetinės tašės kirvuką, pašoks ir tvos per galvą? Negali žinot.

Štai ir užvakar Blogeris Zeppelinus jaukaus Facebooko Užrašuose apturėjau nelauktų ir ne itin geranoriškų svečių antplūdį.


Skaityti, kaip viskas buvo )
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/Maloniai_prasome_paneigti.jpg
Visgi tie nenuoramos politizuoti blogeriai prikuria problemų ir savo taikesniems kolegoms.

Užsikepė kažkada Liutaurui Ulevičiui Seimo rūmuose apsilankyti.

Vietoje to, kad kaip padorus eilinis pilietis imtu ir užsirašytu į nemokamą ekskursiją po Seimo rūmus, jis – nebūtu tinklaraštininkas – pradėjo terorizuoti mūsų demokratiškai išrinktą valdžią, kad pripažintu jam žurnalisto statusą ir išrašytu pastovų leidimą lankytis Seime.

Ilgo bylinėjimosi pasėkoje buvo pripažinta, kad tinklaraštininkai, anksčiau vadinti blogeriais, gali būti prilyginti žurnalistams ir tą išsvajotą leidimą Liutauras gavo.

Dabar, žygiuodamas prospektu, jis gali ramiai užsukti ir Seimo bufete atsigerti kavos ar papietauti bei kokį seimūną tarp pirmo ir antro patiekalo žurnalistiškai patvarkyti.

Būtu pusė bėdos, bet tų tinklaraštinių Liutauro kovų pasėkoje dalis visuomenės pradėjo įtariai žiūrėti ir į kitus, neturinčius seimūniškų ambicijų blogerius – o gal ir jie ketina vieną gražią dieną pareikalauti sau žiniasklaidos magnatų statuso bei atitinkamų privilegijų?

Ims koks įžūlesnis tinklaraštinykas ir užsimanys nuosavos laidos televizijoje, vietos LRT Taryboje bei Olialią pupytės į lovą!

O kad jau taip, tai gal reikėtu jiems visiems avansu užkrauti ir visas žiniasklaidos pareigas?

Neaplenkė ši kartybės taurė ir kukliojo blogerio Zeppelinus, t.y. manęs.

Įdomiai tame virtualiame gyvenime būna – rašinėji sau ramiausiai kažkur Internetų užkampiuose, daliniesi su keliais ištikimais skaitytojais netyčiom atrastomis nuorodomis į įdomius įvykius bei naujienas, dėlioji paveikslėlius ir staiga – šast, ir tampi tikrų tikriausia žiniasklaida.

Be jokių įplaukų, bet su visom iš to išplaukiančiom.


Skaityti, kaip aš vos netapau žiniasklaidos magnatu )
 
 
Įžūlios demagoginės manipuliacijos konkrečių pavyzdžių analizė

Sirgalius - žydšaudžių tautos palikuonis
Ar pastebėjote, kaip įstatymui dėl kompensacijų už žydų turtą atsidūrus Seime ir kai kurių etninių organizacijų lyderiams prakalbus apie jų poreikių netenkinančias sumas, viešojoje erdvėje staiga suaktyvėjo kolektyvinės kaltės komplekso diegėjai?

Tarsi kapuose nerimstantys zombiai, išgirdę grafo Drakulos nebylų šauksmą, į paviršių išsiropštė įvairiausio plauko viešieji intelektualai, vyriausieji redaktoriai, eiliniai publicistai, ideologizuotų pseudomokslų profesoriai bei šiaip kalbesni kairieji radikalai, puolę raginti lietuvius kuo greičiau pajausti kaltę už Holokaustą ir nedelsiant prisiimti už jį kolektyvinę atsakomybę !

Tenka priminti, kad kolektyvinės kaltės koncepcija susiveda į kaltės priskyrimą nieko bendro su kažkokiu nusikaltimu ar nusikaltėliu neturinčiam asmeniui vien dėl kokio nors nekintamo bendro požymio su tą veiką kadaise padariusiais žmonėmis – tautybės, religijos, rasės, socialinės kilmės, etc.

Ji buvo ideologinis pamatas baisiausiems genocidinio tipo nusikaltimams praeityje.

Taikyti tautos atžvilgiu sąvokas, kurios turi išskirtinai individualias reikšmes ir yra tipiškas nacistinis ar bolševikinis-stalinistinis uzusas.

Kaltės samprata negali būti atskiriama nuo atsakomybės ir bausmės sampratų – ir nesenoje istorijoje pilna pavyzdžių, kaip tautos, dėl pavienių jos atstovų veiklos paskelbtos kaltomis būdavo kolektyviai baudžiamos trėmimais, deportacijomis ar net naikinimais.

Kiekvienam žmogui, kurio sąmonė yra laisva nuo totalitarinio mąstymo apraiškų, yra visiškai aišku:

kaltas gali būti tik individas ir tik tuomet, jeigu jis pažeidė įstatymo ar priesako nuostatas. Jokių kalčių ir atsakomybių dėl vienodos su konkrečiais nusikaltėliais kalbos, etninės ar geografinės kilmės, odos ar plaukų spalvos bei išpažįstamos religijos civilizuotoje visuomenėje negali būti.

Sutapatinus kaltės subjektą su tauta – kaip tai bando daryti kai kurie viešieji intelektualai, kolektyvinei kaltei nebelieka netgi ribų laike – girdi, kalti yra ir tie, kas gimė po karo, kas gimė dabar ir net tie, kas gims ateityje! Vienas toks veikėjas netgi paskaičiavo, kad šimto metų lietuvių kaltėms išpirkti, greičiausiai, nepakaks .

Tokios, sveiko proto požiūriu absurdiškos, koncepcijos antihumaniškumas daugiau, negu akivaizdus.

Pakanka prisiminti, kiek teko iškentėti žydams amžių eigoje dėl Evangelijose aprašytos Kristaus teismo scenos, kuomet Pontijus Pilotas demonstratyviai plovėsi rankas judėjų miniai siautulingai skanduojant: „Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir mūsų vaikų!“


Pagalvok, prieš spausdamas! Ten labai daug nūdno teksto )
 
 
Pergalės diena plakato autorius -  fashist_steiner.livejournal.com

Vilniaus žydų bendruomenėje, kuriai vadovauja žinoma advokatė Faina Kukliansky, einanti dar ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojos pareigas, neseniai įvyko gan plačiai Rusijos ir žydų žiniasklaidoje nuskambėjęs renginys.

Keista, bet mūsų spaudoje ir portaluose jokio šio renginio paminėjimo aptikti nepavyko.

Net anksčiau tomis temomis Delfiui rašiusi panelė E.Digrytė kaip vandens burnon prisisėmė. [UPD - ne vandens, o smėlio. E.Digrytė šiuo metu dirba Afganistane, G.Ušacko atstove spaudai. Ryto Staselio patiksl.]

Ką gi, ir vėl teks eiliniui Lietuvos blogeriui užsikrauti ant savo kupros visuomenės informavimo naštą.












Ne pirmas, tskant, kartas.

Skaityti apie Vilniaus žydų bendruomenės renginį )
 
 
Ir vėl Lietuva nuskambėjo pasaulyje, kaip Žmogaus Teisių negerbianti ir tolerancijos stokojanti šalis!

Ir vėl mūsų mylimos Tėvynės vardą neigiamai linksniuoja progresyvioji ir šiaip tolerantiška žiniasklaida!



Kas gi nutiko? Ogi kažkas baisaus!

Baisėtis toliau - spausk čia )
 
 
11 November 2010 @ 02:33 pm


„Rusų mafija Brukline išvogė pagalbos Holokausto aukoms fondus“ , „New Yorke rusų mafija išgrobstė Holokausto fondą, pasisavindama nacių aukoms skirtus beveik 50 milijonų dolerių kompensacijų“, „dėl taip vadinamos „rusų mafijos“ Holokausto aferos JAV kilo milžiniškas skandalas“

– tokiomis ir panašiomis antraštėmis bei žinutėmis vakar sumirgėjo pasaulio dienraščių tinklalapių pirmieji puslapiai.

Daug dėmesio šiam šokiruojančiam įvykiui skyrė ir The New York Times, ir The New York Post, britų BBC bei Izraelio ir Rusijos žiniasklaida.


Nieko nuostabaus, nes afera tikrai įžūli ir šventvagiška. Jos esmė paprasta – grupė atsakingų žydiškų fondų vadovų ir darbuotojų, padedami grupės bendrininkų ilgus metus klastojo dokumentus ir savinosi lėšas, kurias Vokietija skyrė JAV gyvenančioms Holokausto aukoms.

Jau žinoma apie pavogtus 42,5 milijono dolerių, kas atitinka maždaug 107 milijonus litų.

Mūsų žiniasklaida pranešė apie šį neeilinį įvykį gan rezervuotai – daugumoje tinklalapių šios naujienos nebuvo, trumpa žinutė Delfyje, iš kurios nelabai ką ir suprasi, šmėstelėjusi kažkurioje tolimoje skiltyje išnyko archyvų šiukšlynuose ir tik Lietuvos ryto portalas, tęsdamas tradiciją reguliariai informuoti savo skaitytojus žydiškomis temomis, bendrais bruožais nušvietė aferos esmę.

Tačiau reikia pastebėti, kad net ir dviejų puslapių Lietuvos ryto straipsnyje nėra akcentuojami tam tikri momentai, kurie visgi yra svarbūs ir mums, lietuviams, atsižvelgiant į tai, kad Seimas jau pradėjo svarstyti liūdnai pagarsėjusį kompensacijų už žydų turtą įstatymo projektą.

Paradoksalu, bet jame numatyta išmokėti iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės suma – 128 milijonai litų – labai artima tai, kurią iš paramos Holokausto aukoms fondų pavogė iš juose besidarbavusių Ukrainos žydų kilmės amerikiečių susiformavusi „rusų mafijos“ grupuotė.

Dar reikia priminti, kad to įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad žydų organizacijoms perduoti skirtos Lietuvos biudžeto lėšos gali būti panaudojamos užsienyje gyvenantiems Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti. Kitaip sakant, jų skyrimas užsienyje gyvenantiems žydams vyks panašiomis schemomis, kurias savo nedoriems tikslams išnaudojo Bruklino „rusų mafija“.


Juk ne veltui vienas žymiausių Lietuvos viešųjų intelektualų, Ministro pirmininko A.Kubiliaus patarėjas žydų turto klausimais Arkadijus Vinokuras dar kadaise gan įžvalgiai reikalavo pasiaiškinti:

„..kiek, koks procentas lėšų iš kompensacijos bus išvežtą į užsienį, teigiant, kad šie pinigai skirti neturtingiems JAV žydams remti ?“
Todėl manau esant tikslingu, neatpasakojant visų tos milžiniško mąsto aferos peripetijų (žr.nuorodas aukščiau), tiesiog trumpai pabrėžti tuos niuansus, kurie kažkodėl nėra pakankamai akcentuoti lietuviškoje žiniasklaidoje.

Taigi, niuansai tokie )
 
 
04 November 2010 @ 02:29 pm
Fotoreportažas iš šventosios Gango upės pakrantės




via [info]kladun

Puolama iš visų pusių katalikybė ir senobiškai tradicinė kultūra Lietuvos viešojoje erdvėje vis labiau užleidžia pozicijas progresyvesniems multikultūralizmo reiškiniams. Tarp mėgstančių paniekinančiai paprunkščioti - iš atsilikusių katalikų bei kitokių tradicionalistų - tolerantiškų ir kultūringų žmonių tapo madinga semtis Rytų išminties.

Padažnėję saibabų, brachmaputrų ir kitokių dzingulamų vizitai entuziastingai aprašomi spaudoje, o mero V.Navicko dėka Užupio skverelyje netgi atsirado kažkoks akmeninis baubas, kuriam galima atnašauti aukas, puošti gėlėmis, deginti aromatines žvakutes, ar kitaip medituoti prispyrus gamtiniam reikalui.

Reguliariai regime ir skaitome, kaip iškilūs mūsų kultūros ir žiniasklaidos veikėjai vyksta į Rytų kraštus tam, kad pasinertu į tos paslaptingos ir iškilios kultūros gelmes, dvasiškai apsivalytu bei atsinaujintu.

Kaip užkietėjęs senosios, tradicinės vakarietiškos kultūros šalininkas stebėdavau juos su tam tikra nuostaba – visgi toli gražu ne viskas tų egzotiškų kraštų kultūrose mano retrogradinei prigimčiai buvo miela. Ir nepaisant žinojimo, kad naujausi tolerantiškos kultūrologijos pasiekimai rodo, kad visos pasaulio kultūros yra lygiavertės, šiek tiek raudonuodamas turiu prisipažinti, jog man sunku suvokti – ką tie dvasingumo ištroškę veikėjai atranda tuose kraštuose to, ko nebūtu mūsų tradicinėje, vakarietiškoje kultūroje?

Skaitydamas egzaltuotus kelionių įspūdžių aprašymus ir aikčiojimus bei lygindamas juos su man prieinama rašytine informacija, galėjau dėl to tik spėlioti – mat pats nei Indijoje, nei Tibete, nei Nepale, nei Birmoje ar panašiose arčiau dvasingumo ištakų esančiose vietose nesu buvęs ir neturėjau ketinimų nuvykti ten artimiausiais metais. Manau, kad daugumos šio žurnalo skaitytojų situacija panaši.

Tačiau, ačiū Dievui ir geriems žmonėms, pagaliau atsirado galimybė ir mums pasinerti į pačias dvasingumo ištakas bei iš arčiau pažvelgti į autentišką Rytų kultūrą. Tai tikrai turėtu padėti mums, atsilikusiems vakarietiškos kultūros adeptams, pamatyti – ką reiškia gyventi harmonijoje su Gamta bei suvokti – kas gi taip traukia tuos mūsų lietuviškos kultūros bei žiniasklaidos šulus tenykščių gyventojų išmintyje?

Siūlau paspausti šią nuorodą ir peržiūrėti visą fotoreportažą iš Šventosios Gango upės pakrantės.

Garantuoju čakrų prasivalymą ir bent 5 minutes absoliučios nirvanos.

Ateityje gal nepatingėsiu perkelti šį reportažą su autoriaus ir savo komentarais čionai. O kol kas - semkite dvasingumą rieškučiomis angliškai!
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/nacionalizmo_dvokas_taline.jpg


Mūsuose jau tapo įprasta pavydėti kaimynams estams jų pasiekimų euro įsivedimo ir šalies įvaizdžio kūrimo srityse.





Deja, reikia pripažinti, kad jų pasiekimai tolerancijos diegimo srityje irgi gerokai viršija mūsiškius.





Neseniai nuolatinė rusakalbio estiško Delfi autorė, Marina Filatova, žinoma kovotoja už rusų kalbos grynumą ir homoseksualistinio išdidumo paradų plėtros entuziastė papasakojo skaitytojams apie siaubingos ksenofobinės netolerancijos atvejį, kurį savo kailiu patyrė jos draugai Estijos sostinėje:








Skaityti apie estų nacionalistų ksenofobinį išpuolį )
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/James_lemmon.jpg
Mūsų Tėvynės ore tvyro kažkas skatinančio žmones rašyti.


Pastebimas įdomus fenomenas – žmogelis, ramiai triūsęs kokioje šalyje santechniku, parazitų naikintoju ar gatvės klounu, atvykęs į Lietuvą staiga išvirsta į rašytoją, žurnalistą ar net į Žymų Publicistą ir Aborigenų Gyvenimo būdo tyrinėtoją bei Vertintoją.


Visuomet atsiranda koks nors leidinys ar TV laida, kuri suteikia jam tribūną ir galimybę papostringauti Lietuvai savo svarią nuomonę.


Štai jau kelios dienos, kaip viename populiaresnių portalų talpinamos James Lemmon vardu pasirašytos, khhm, ne itin maloniai kvepiančios rašliavos.



Minima, kad "James Lemmon yra australas Alfa.lt žurnalistas, rubrikoje "Alfa English" aprašantis savo užsienietišką gyvenimo Lietuvoje patirtį."

Suprantama, kad tokie tekstai, kuriuose užsienietis, perdėm nesirinkdamas žodžių, dėsto ne tiek savo gyvenimo patirtį, kiek mūsų politinio bei visuomeninio gyvenimo vertinimus, sulaukia nemenko ir ganėtinai piktoko komentatorių dėmesio.

Juolab, kad tie vertinimai yra, švelniai tariant, ne itin intelektualūs ir ganėtinai įžeidūs.

Dar didysis rusų poetas A.Puškinas pastebėjo, jog būdamas išsilavinęs žmogus, jis šlykštisi daugeliu Rusijos negerovių, tačiau jam nemalonu, kuomet tai daro užsienietis. Ypač – su akivaizdžiai demonstruojama pašaipia piktdžiuga.

Bet gal lietuviams tai patinka? )
 
 
Mano trys centai į Remigijaus Šimašiaus ir Valentino Mitės diskusiją


Neseniai LJ kolega [info]maumaz užvedė ant įdomaus ir, tam tikra prasme - labai būdingo straipsnio, nagrinėjančio lietuvių santykį su tragiškais mūsų istorijos įvykiais iš ganėtinai savotiškos ir diskutuotinos pozicijos:

Valentinas Mitė

“Žydų žudynės Lietuvoje: kiaulidės ir Holokaustas"

Tarp žiniasklaidos metrų ir garbių publicistų yra priimta kolegų straipsnius kritikuoti parašant atsakomąjį, savarankišką pilnavertį tekstą, talpinamą kitoje, ar kiek rečiau – toje pačioje žiniasklaidos priemonėje.

Kadangi nepriklausau minėtoms kategorijoms, tai leisiu sau nesilaikyti šios cecho tradicijos ir išsakysiu savo nuomonę bei V.Mitės pozicijos kritiką taip, kaip tai įprasta virtualioje erdvėje – trumpai pakomentuodamas jo straipsnio teiginius savo bloge.

Juolab, kad ir pats gerbiamas Valentinas mano , kad korektiški interneto komentarai gali būti naudingi normalios diskusijos atsiradimui, kuri padėtų autoriui pamatyti jo nepastebėtus problemos aspektus.


Atsargiai! Labai ilgas tekstas )
 
 
20 November 2009 @ 12:03 pm
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/DSCF7991-1-1.jpg?t=1258711171
Dar visai neseniai Lietuvos pilietybių suteikimas „išimties tvarka“ labai primindavo Kėdainiuose rengiamas Ledų šventes, kurių metu ant dalyvių galvų pasipila tūkstančiai porcijų nemokamų ledų.


Šimtai lietuviškų pasų būdavo išdalinami nieko bendro su Lietuvą neturintiems asmenims, kurių nuopelnai mūsų šaliai būdavo niekam nežinomi.


Galima tik numanyti, jog nuopelnų, matyt, visgi būta, bet ne Lietuvai, o „priėjimą turintiems“ veikėjams, kurie ir įtraukdavo tuos užsieniečius į sąrašus.


Šia savaitę Prezidentė D.Grybauskaitė atliko savo pareigą ir nutraukė ledų švenčių stiliaus Lietuvos pilietybių dalinimo akcijas.


Jau pasiruošę įsigrūsti kišenėn greta turimo dar ir lietuvišką pasą svetimšaliai liko it musę kandę.


Nenuostabu, kad viešojoje erdvėje kilo nemenkas erzelis.




Įpratę, kad Prezidentai atlieka tik parašų ant jiems pakišamų „naujųjų piliečių“ sąrašų dėliotojo vaidmenį veikėjai garsiai piktinosi netikėtomis kliūtimis.


Kuo gi buvo nepatenkinti tie veikėjai? )
 
 

Kaune nuskardėję šūviai ir kilusi visuomenėje reakcija atskleidė labai nemalonų ir netikėtą daliai mūsų žiniasklaidos ir vadinamosios šviesuomenės dalyką. Žmonės kažkodėl vangiai reaguoja į raginimus gaudyti teisėjo ir jaunos moters nužudymu įtariamą asmenį ir nepuola teikti informacijos apie galimas jo buvimo vietas.

Policijos vadovai su nuostaba konstatuoja, kad nesulaukė tokiais atvejais įprastos skambučių iš budrių arba nelabai adekvačių piliečių lavinos.

Dienraščių apklausos rodo, kad dauguma respondentų ne tik neišduotu D.Kedžio, bet netgi suteiktu jam paramą besislapstant.

Keistas atvejis, turint omenyje, kad žmonės paprastai labai neigiamai vertina masinius su nusikalstamu pasauliu nesusijusių asmenų žudymus ir jaučia pareigą prisidėti prie įtariamųjų paieškų ir sulaikymo.

Vienas galimų šio paradokso paaiškinimų yra tame, kad tradicinės moralės prisilaikanti visuomenės dauguma tiesiog nejaučia jokios grėsmės iš Drąsiaus Kedžio pusės.

Nepaisant to, kad įtariamasis dviejų žmonių nužudymu slapstosi kažkur netoliese apsikarstęs ginklais, nėra daug manančių, kad jis pradės šaudyti į aplinkinius.

Nors daugelis Lietuvos gyventojų laikosi nuomonės, kad Linčo teismai negali būti priimtinas teisių gynimo ir nusikaltėlių baudimo būdas civilizuotoje visuomenėje, tačiau esant situacijai, kuomet valstybinė teisėsaugos sistema akivaizdžiai pademonstravo visišką impotenciją ginant mažametės mergaitės teises, tiesiog nėra linkę morališkai pasmerkti jos tėvo, padariusio tai labai žiauriu ir neteisėtu būdu.

O tai kodėl taip? )
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/enten.jpg
Iliustruotomis knygelėmis, vaizdingai pasakojančiomis vaikams, kaip gera ir smagu būti homoseksualistu, nūnai nenustebinsi ir darželinuko.

„Gender Loops“ skandalo metu paaiškėjo, kad pasakos apie karalių, ištekėjusį už kito karaliaus, jau pasiekė ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Tačiau ir dešiniosios jėgos Europoje netruko susirūpinti savo būsimo elektorato auklėjimu.

Pavyzdį parodė Austrijos Laisvės partija (FPO), sukūrusi fantastikos žanro vaikišką komiksą "HC-Man And The Blue Planet" , kuriame superherojus HC-menas kaunasi su EU-blogiu.

Vokietijoje irgi užvirė kova už augančios kartos protus.

Nacionaldemokratų partijos (NPD) jaunimo organizacija išleido vaikišką knygutę „Antinai prieš gaidžius“, kurioje eiliuotos pasakos forma dėstomos šios partijos idėjos.

Beje, tie, kas rusiškai supranta geriau, nei vokiškai, gali nemokamai atsisiųsti išverstą į rusų kalbą šio komikso versiją iš čia.


Nupieštos komikso pavidalu knygos pirmasis leidimas siekia 30 000 egzempliorių ir bus platinamas nemokamai.

NPD atstovai teigia, kad tai pirmasis leidinys iš numatomos sukurti politinių komiksų vaikams serijos.



Ir apie ką gi šis komiksas? Žiūrėti toliau.. )
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/1_htm30-1.jpg
Sunkmečio metu visgi pasitaiko ir džiaugsmingų įvykiu. Į kongresą Vilniuje pirmadienį susirinko 14 šalių litvakai – iš Lietuvos save kildinantys žydai, tarp jų – svečiai iš Australijos, Pietų Afrikos respublikos, Jungtinių Valstijų ir Izraelio. Neliko nuošalyje ir kitų tarptautinių žydiškų organizacijų atstovai.

Vienas pagrindinių šio garbaus susirinkimo klausimų buvo Lietuvos Vyriausybės ketinimo išmokėti 128 milijonus litų žydų organizacijoms svarstymas.

Sveikinimo kalboje Prezidentė D.Grybauskaitė asmeniškai pažadėjo susirinkusiems, kad nepaisant sunkmečio problemų, lieps Seimui nedelsiant priimti šias išmokas nustatantį įstatymą.

Juolab, kad jį bus galima svarstyti kartu su pensijų, bedarbių, motinystės pašalpų ir kitų socialinių išmokų kardinaliu apkarpymu.

Kaip nebūtu keista, tačiau žinia, kad Seimas ir Vyriausybė ruošiasi perduoti žydų organizacijoms 128 milijonus litų iš prakiurusios Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės nenudžiugino Kongreso dalyvių.

Jie pabrėžė, kad Lietuvos vyriausybės siekis skirti lėšas žydų organizacijoms yra sveikintinas, bet dabartiniai siūlymainepakankami.


Kaip tai - nepakankami? Ar gali taip būti?  )
 
 
17 August 2009 @ 12:42 pm
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/SPaskeviciausnuotraukaA-racas-2-1.jpg
Susidomėjęs stebiu, kas vyksta Artūro Račo tinklaraštyje jam atostogaujant.



Panašu, kad tinklaraštis pradėjo savarankišką, tsakant - visiškai autonominį plaukiojimą.



Ar tik nenutiks, kad grįžęs iš atostogų gerbiamas Artūras suvoks, kad jis visai nebūtinas atributas toje gaivališkoje gyvenimo šventėje..? :)





Va taip ir būna su tais populiariais tinklaraščiais....





Ačiū Dievuliui, kad manąjam tai negresia...:)
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/IgorOpriko.jpg?t=1245967349


Daugelio šeimų narius sąlyginai galima suskirstyti į gražius ir protingus tuos, kuriems reprezentatyviai išvaizdai palaikyti pakanka skutimosi mašinėlės bei šepečio ir tuos, kurių išorinis įvaizdis reikalauja pastovaus dėmesio bei pastangų.

Pirmieji gali sau leisti net nežvilgtelti į veidrodį po keletą dienų, puikiai žinodami, kad jokių kardinalių pokyčių jie ten vis vien neišvys, tuo tarpu kitiems tenka reguliariai turėti reikalų su grožio industrijos atstovais.

Šeimyninės vakarienės metu buvau supažindintas su grožio pasaulį sukrėtusia žinia: vienas apsukrus veikėjas sugebėjo iš Europos Sąjungos biurokratų gauti teisę vertinti visus Lietuvos kirpėjus ir išrašinėti jiems kvalifikacijos pažymėjimus, kurių neįgiję pastarieji neteks galimybių dirbti savo darbą.

Išrašinėti, savaime suprantama, ne už ačiū, bet už pakankamai nemenkus pinigus. Stilistų bendruomenė garsiai burnojo prieš tokią neteisybę ir informavo klientūrą apie būsimus papildomus kaštus Europos užgaidoms tenkinti.

Neatsargiai leidau sau švelniai pasišaipyti iš žirklių, šukų ir feno meistrų lengvatikėjimo – ir pasipiktinusi tokiu nedovanotinu skepticizmu mylima moteris pasodino mane prie kompiuterio, kad asmeniškai įsitikinčiau, jog „visas internetas apie tai rašo ir tik tu vienas nieko negirdėjai“.

Ir kas ten buvo tuose internetuose? )
 
 
Lietuvos valstybė, kaip vienintelis Lietuvos piliečių sudarytų organizacijų teisių perėmėjas.


Photobucket


Nugriaudėjusi, kaip perkūnas iš giedro dangaus, krizė užklupo Lietuvą. Rūstus Premjeras paskelbė visuotinį taupymo vajų. Mažinamos lėšos švietimui, kultūrai, medicinai ir teisėsaugai, susitraukė, kaip senos naginės, mokytojų, gydytojų, policininkų ir kitų biudžetininkų atlyginimai.

Svarstoma netgi kraštutinė ir žiauri išeitis – skolintis iš liūdnai pagarsėjusio Tarptautinio valiutos fondo, kas aiškiai rodo, kad valstybei nūnai svarbus kiekvienas litas ir ji gali leisti sau tik pačias būtiniausias išlaidas.

Kokios gi yra tos A.Kubiliaus Vyriausybės svarbiausios ir būtiniausios išlaidos, kurių negalima nedaryti, net lendant į TVF skolos kilpą? Vardan ko galima priversti mokytojus, gydytojus ir policininkus dirbti už mažesnę algą, o vaikų globos namų auklėtinius – mažiau valgyti?


Manote, kad nėra tokių? Klystate... )
 
 
http://www.dv.is/media/news/story/imagestrip/Judar_jpg_280x600_q95.jpg

Kaip manote, kas parašyta skelbime, kurį matome nuotraukoje ir kuris ne per seniausiai buvo iškabintas ant vienos Islandijos sostinės Reikjaviko dviračių parduotuvės durų? Nespėliokite, vis vien neatspėsite.

Lietuviškos spaudos skaitytojams, prigąsdintiems viešųjų intelektualų reguliariai sekamų tolerancijos pasakų ir bijantiems net garsiai paminėti vienos tautos vardą, bus sunku patikėti, kad tokie dalykai įmanomi demokratinėje ir politkorektiškoje Islandijoje, kuri kadaise pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybės atstatymą. Šis užrašas tiesiog informuoja pirkėjus, kad „žydai čia nepageidaujami“[Judar Ekki Velkomnir] ir dviračiai šioje parduotuvėje jiems neparduodami.

Na čia dabar? Ir kas tai sugalvojo..? )
 
 
26 February 2009 @ 06:00 pm
"Patriotism is supporting your country all the time, and your government when it deserves it" Mark Twain

http://www.impactcards.com/political/patriotism.jpg
Bet kas, nors kartą gyvenime regėjęs diskusiją, kurioje susikerta patriotizmo, tautiškumo, tolerancijos bei kosmopolitizmo klausimai, garantuotai yra susidūręs su vienu paradoksaliu aforizmu, kurį baisiausiai mėgsta cituoti idėjiniai tautiškumo ir patriotizmo priešininkai.


- Dar Samuelis Džonsonas sakė, kad „Patriotizmas – tai paskutinis niekšo prieglobstis“, - pergalingai tekšteli „lemiamą argumentą“ į veidą pašnekovui tolerantiški intelektualai, leisdami suprasti, kad jeigu oponentas atstovauja patriotines pozicijas, tai greičiausiai todėl, kad ir yra šiuo „paskutiniu prieglobsčiu“ besinaudojantis niekšas.


Ir dar būtinai išdidžiai apsidairo aplink – ar visi matė, kaip šauniai jie „nuleido“ tuos patriotus ir ar buvo pastebėtas jų išprusimas, leidžiantis laisvai operuoti mažai kam Lietuvoje žinomo senobės britų išminčiaus citatomis.


Google paieška nesunkiai nustato, kieno pastangomis ši citata taip išpopuliarėjo, kad nūnai ja svaidosi vos ne jaunesniųjų klasių mokinukai, į kurių nesutvirtėjusias galveles vietoje žinių nekurie veikėjai pripumpavo vadinamos tolerancijos.






..ir kas gi tie veikėjai? )
 
 
03 January 2009 @ 09:19 pm
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/berneen_mertinas_pasitraukia-2.jpg
Prieš pat Naujuosius metus Lietuvoje prasidėjo teismas , kurį tolerantiškiausioji visuomenės dalis pristato, kaip naująjį Niurnbergo procesą, kur kaltinamųjų suole atsidūrė skustagalvis Fašizmas, Rasizmas ir kitokia Ksenofobija viename asmenyje.

Turiu omenyje Lietuvos savanorės Violetos Iljinych, viešoje vietoje sukonfliktavusios su lietuvių kalbos nemokančia, todėl kitomis kūno dalimis lietuviškoje TV sėkmingai laidas vedančią Berneen Čereškiene, teismą.

Kokius gi siaubingus nusikaltimus prieš žmogiškumą įvykdė kaltinamoji, anot kaltinamąjį aktą surašiusio Vilniaus apygardos prokuroro Vladimiro Sergejevo?








Skaityti toliau )
 
 
Ko moko Oskarinės tolerancijos pasakos

Šiandien norėčiau pakalbėti apie meną.

Ne, ne, nesusigūžkite - ne apie tą, kur ant pagaliukų eksponuojamos Yoko Ono džiovintos ar ant žiūrovų laistomos šviežios fekalijos, o apie normalų šiuolaikinį kinomeną.

O jei dar tiksliau, tai apie vieną tokio meno šedevrą. Turiu omenyje įžymujį vokiečių režisieriaus Pepe Danquart'o filmą BLACK RIDER (SCHWARZFAHRER) .

Trumpai šis filmas ir jo režisierius pristatomi taip:

http://www.filmmovement.com/images/castandcrew/Pepe-Danquart(1).gif Director/Writer Pepe Danquart was born in 1955 and studied Communications from 1975-1981. He received an Academy Award (Oscar®) for Best Short Film (live action) for his widely acclaimed short Black Rider (Schwarzfahrer). Black Rider screened at more than 60 film festivals all over the world (Berlin, Cannes, Sundance) and won the following Awards: "1st Prize" Toronto International Film Festival, "Best Short" Berlin International Film Festival, and more than 30 additional awards all over the world.


Vienžo, pagal visus požymius, šis kūrinys yra kažkas nepaprasto visomis prasmėmis ir jį galima apibūdinti, kaip trumpametražinės kinokomedijos šedevrą.

Filmukas yra neilgas, su visais titrais 12 min. trukmės, o čia įdėjau trumpesnę 10 min. versiją, todėl tikrai neužtruksite jį bežiūrėdami.

Tiems, kuriems sunku sukaupti dėmesį ilgiau, nei 3-4 min., iš bėdos galima žiūrėti paskutines 4 minutes, kuriose formaliai ir yra visas cinkas, bet visgi rekomenduočiau peržiūrėti nuo pradžios, nes Oskarų visokiems lopams nedalina ir Pepe išties sugebėjo sukurti tam tikrą multikultūrinio Berlyno atmosferą, į kurią reikia pasinerti.

Schwarzfahrer (Black Rider)
Short-Comedy | Germany | English Subtitles
1994 Academy Award® Winner Best Live Action Short
Running Time: 10 Minutes
via Trumpuliai

Taigi, jei pasižiūrėjote ir norite sužinoti mano nuomonę apie šį filmą ir išsakyti savają, galite eiti toliau.

Skaityti ilgą monologą apie kultūrą ir meną. Tikrai daug raidžių )
 
 
Dažnai tenka susidurti su protingų ir apsišvietusių žmonių nuostaba išgirdus teiginį, kad skirtingai nei teigiama DLKŽ, pakantumas ir tolerancija toli gražu nėra sinonimai ir po šiais terminais slypi ganėtinai skirtingi mąstymo ir elgsenos modeliai.

Susidurę su tolerancijos ideologijos keistenybėmis pasimetę žmonės bando įvesti papildomą tolerastijos, t.y. iškreiptos, netikros tolerancijos sąvoką, nesuprasdami, kad tai, ką jie laiko iškrypimu - iš tikro ir yra tos ideologijos esmė. Tiesiog tai nėra afišuojama ir daugelis to nepamato, kol jų nosimi į tai nebakstelsi - ir tai dar ne visiems padeda....

Panagrinėkime pakantumo ir tolerancijos diktuojamų mąstymo ir elgsenos modelių skirtumą Kinijos Liaudies Respublikos gyventojų ir piliečių pavyzdžiu.

Ko iš padoraus Lietuvos piliečio šių asmenų, patekusių ar ketinančių patekti mūsų šalin, atžvilgiu reikalauja pakantumo modelis, beje, realizuotas mūsų įstatymuose?

Nieko ypatingo - nežudyti jų, nemušti ir kitaip nesmurtauti jų atžvilgiu, nediskriminuoti, viešai nesityčioti ir nežeminti dėl tautybės bei viešai nekurstyti (t.y. neraginti imtis) paminėtų veikų. Viskas.

Kartoju, kas neišgirdo - VISKAS! Ta prasme - daugiau NIEKO.

Jokio įpareigojimo grožėtis, džiaugtis, mylėti, žavėtis ir teikti privilegijas ar pirmenybę nenumatoma ir neprivaloma. Šių asmenų įsileidimas į šalį, buvimas joje bei išvykimas iš jos turi vykti vadovaujantis Lietuvos piliečių ir jų valstybės interesais. Lyg ir aiškus bei akivaizdus dalykas?

O ką apie tai mano žmonės, kurių galvosna įdiegtas tolerancijos ideologijos modelis? Pasižiūrėkime konkretų, bet visiškai tipinį tokio atvejo pavyzdį.

Žiūrėti pavyzdį. Dėmesio, labai ilgas tekstas! )
 
 
Neseniai įsigijau įprotį domėtis naujausiais tolerancijos teorijos ir praktikos pasiekimais. Beskaitinėdamas šios srities naujienas aptinku tikrai už širdies griebiančių dalykų.

Ypač krito į akį netradicinės politinės orientacijos jaunimą vienijančios Naujosios Kairės 95 laiškas Lietuvos gėjų lygai, politikams ir visuomenei adresuotas tame tarpe ir man, kaip pilietinės visuomenės aktyvistui...

Laiške, kurį pasirašė tokie mūsų progresyviosios visuomenės šviesuliai, kaip Aušra Pažėraitė, Artūras Rudomanskis, Linas Eriksonas, Andrius Bielskis, Daiva Repečkaitė, Kasparas Pocius, Nida Vasiliauskaitė, Jolanta Bielskienė, Algis Davidavičius, Morta Vidūnaitė, Lara Lempertienė, Putinas Bielskis, Karolis Klimka, Tadas Leončikas, Ervinas Koršunovas, pranešama, kad:

"..NK95 priešinasi hegemoniškų diskursų ir praktikų mėginimams savintis teisę primesti visai visuomenei vienodą gyvenimo ir mąstymo būdą ir solidarizuojasi su Lietuvos gėjų lygos, Tolerantiško jaunimo asociacijos, jaunimo centro "In Corpore", Lietuvos žmogaus teisių centro ir visų politikų, visuomenės veikėjų bei kitų geros valios asmenų pastangomis ginti homoseksualių žmonių teises (žodžio, demonstracijų, buvimo savimi ir saviraiškos laisvę, kitaip tariant, tiesiog laisvę būti atviriems ir saugiems)."

Taigi, kaip geros valios asmuo esu kviečiamas ginti homoseksualių žmonių "buvimo savimi" laisvę ir teisę tą buvimą ir sąvastį demonstruoti bei viešai reikšti. Aha. Skaitome toliau:
Smerkiame .... Imbraso vadovaujamos miesto valdžios savavaldžiavimą - sprendimą neišduoti leidimo ES projekto renginiams. Šis sprendimas kompromituoja miestą ir šalį Europos akyse..... Smerkiame ir kitų politikų pasisakymus bei veiksmus prieš homoseksualios orientacijos žmones,... Nepritariame visuomeninių organizacijų atstovų homofobiškiems išpuoliams, prieštaraujantiems žmogaus teisėms, skatinantiems neapykantą ir demonizuojantiems homoseksualius asmenis. Mes taip pat nepritariame ydingam šeimos vertybių bei homoseksualumo priešinimui
Net pasibaisėjau - tai kaipgi tie politikai, besivadovaujantys ne progresyviųjų organizacijų, bet tamsių gyventojų daugumos nuomone ir tuo kompromituojantys mūsų Lietuvą viso progresyvaus pasaulio akyse, valdžion patenka? Kas čia per ydingas mechanizmas juos išstumia viršun?

Nekurie neišprusę žmonės sako, kad tas daugumos valią realizuojantis mechanizmas vadinasi "demokratija", bet akivaizdu, kad jie nieko nesupranta.

Netradicinis jaunimas žino, kame yra tikroji demokratijos prasmė - ji tikrai neturi nieko bendro su pataikavimu "daugumos valiai", greičiau jau priešingai.

Jaunas, bet jau labai Progresyvus, Rašytojas Vilis Normanas, savo emocingame straipsnyje Vilnius – ne kultūros, o homofobijos sostinė atveria mums šiuo klausimu akis:
Vilis Normanas jaunas netradicinis rašytojas
"..labai atgyvenęs, atsiprašau, tradicinis meras. Pataikaujantis ne demokratijai, kuri niekada nepritartų tokiems pono misterio mero šūkaliojimams, bet apskritai, neleistų jam užimti valstybinio posto. Bet čia – Lietuva ir jokia naujiena, jeigu demokratija tampa profaniška, kitaip sakant, jeigu jos nelieka. Vietoj jos – pataikavimo masėms ideologija"


Įdomi, tikrai įdomi "nepataikaujančioms masėms demokratijos" versija aprašoma jaunojo Viliaus. Sakyčiau, netgi labai artima "demokratijos, kaip tolerantiškų demokratų mažumos diktatūros" koncepcijai... Bet skaitykime toliau Rašytojo skleidžiamas tiesas:
"....Du kartus atmetę gėjų norą išeiti pasižmonėti. Neva, užkrės. Visi taps gėjais. Vaikam tai bus trauma ir t.t.
Prognozuojant, kiek dar pasaulio politikų dėl Vilniaus mero ir kitų miesto valdžios atsilikusių pažiūrų atstovų pasisakymų neatvyks, galima tikrai pasakyti – tolerancija ir demokratija grįsta didžioji dalis pasaulio tikrai nepuls į mūsų homofobija dvokiančią sostinę.

Pasaulis sparčiai žengia žmogiškumo, bet kokių išorinių skirtybių panaikinimo keliu (to įrodymas naujo juodaodžio JAV prezidento išrinkimas). Tuo tarpu Lietuvos sostinėje draudžiama viskas, ko nebuvo Antano Smetonos laikais. Vilnius 2009 kultūros sostinė. Ar tai ne anekdotas?"

Po tokių griežtų žodžių apie vargšus vaikus, kuriems tenka uostyti "homofobijos dvoką" mūsų sostinėje ir iš kurių tradicionalistai atėmė galimybę savo akimis pamatyti "gėjų pasižmonėjimą" bei kitus kultūros vystymui svarbius dalykus, kurių nebuvo "smetonos laikais", pajutau kažkokį nenumaldomą norą jiems padėti. Visgi Vilis, kad ir jaunas, bet tikras Rašytojas, sugebantis savo žodžiais įžiebti ryžtą veikti ir liepsnas skaitytojų krūtinėse.

Kokia gi gėju saviraiškos forma labiausiai tinka jų gyvenimo būdui pristatyti? Ko labiausiai bijo visokie nedemokratiškos minios valia išrinkti retrogradai-merai? Tuo klausimu Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko sakė :
„Didžiausi Europos miestai pripažįsta lygybę organizuodami įvairius viešus renginius, įskaitant LGBT paradus. Deja, to negalima pasakyti apie du didžiausius Lietuvos miestus, kurie atsisako palaikyti tokią svarbią kovos su diskriminacija informavimo kampaniją. Be to, Vilniaus ir Kauno merai aiškiai parodė, kad lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai vis dar nepageidaujami šių miestų įvairiose bendruomenėse, ir kuria tam tikrą XXI amžiaus apartheidą. Homoseksualai, neapsikentę gyvenimo tokioje aplinkoje, yra priversti persikelti į pakantesnius Europos miestus.“

Matome, kad gėjų ir transseksualų aktyvistai labiausiai pageidauja viešų savo gyvenimo būdo demonstracijų, taip vadinamų Garbės paradų, kurių nesulaukę netgi emigruoja kitur - tiek tai jiems atrodo svarbu. Pasižymėkime tai.

Na ir galiausiai, kas paveikė mano sąmonę, buvo Lietuvos Ryto apžvalgininkės komentaras , kurį išgirdau važiuodamas automobiliu per radiją. Siaubo filmų įgarsintojams būdingu intonacijų kupinu balseliu ponia Ramunė beldėsi į klausytojų širdis:http://www.geopolitika.lt/data/images/sotvariene.jpg
"Jiems visuomenė leidžia egzistuoti. Bet tik tol, kol tai daro tyliai, nelįsdami į akis, nereikalaudami kokių teisių, tarp kurių baisiausia teisė tikėtis, kad į juos nebus žiūrima kaip į potencialias išgamas Vis dėlto, kodėl mes taip nemėgstame, gal net nekenčiame gėjų, o pakenčiame tik tada, kai jų nematome? Kodėl faktas, kas su kuo miega, tampa lemiamas vertinant žmogų ir nustelbia bet kokias kitas jo ypatybes?

Labiausiai bijai to, ko nepažįsti. Kadaise kone didžiausiu blogiu laikėme amerikiečius ir kapitalistus, kurių pamatyti neleido geležinė uždanga, o juodaodis reiškė velnią.

Nors Amerika jau įveikta ir tapo svajonių šalimi, nors visi jau žino, kad prisilietęs prie juodos odos neišsitepsi, daug žmonių nėra iš arti matę gėjaus ir lesbietės. Arba nežino, kad jie stovi, gyvena ir kasdien dirba šalia. Kai pamato ir pažįsta, požiūris ima keistis."

* * *
Po visų šių uždegančių ir nedelsiant veikti raginančių žodžių ir man, kukliam blogeriui, kilo ūpas prisidėti prie mūsų homofobiškosios visuomenės tamsumo išsklaidymo ir apšvietimo tolerancijos dvasia.

Pastebėsiu vieną dalyką, kurį pamiršo paminėti mūsų Progresyvieji Šviesuliai - žmonės dabar mažai tiki žodžiais, net ir spausdintais. Jie priprato prie vaizdingos TV informacijos ir nebenori skaityti sausų tekstų be paveiksliukų.

Taigi, jeigu mes kartu norime įtikinti Lietuvos gyventojus, kad gėjų aktyvistų gyvenimo būdas ir jį demonstruojantys garbės paradai yra šaunus dalykas, reikia jiems ir parodyti - kaip tai atrodo ten, kur veikia Tikroji Tolerantiška demokratija, nesivadovaujanti "pataikavimu miniai".

Žmonės turi savo akimis pamatyti, kaip vyksta homoseksualistų gyvenimo būdą demonstruojantys Garbės paradai ten, kur jie laisvi daryti, ką tik nori, kur jiems netrukdo jokie merai retrogradai ir kiti netolerantiški žmonės.

Juk neveltui tradicinė lietuvių išmintis byloja: "Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų paskaityti".

Todėl siūlau nedelsti ir patiems, savo akimis įsitikinti, kokie kvaili yra tie Kauno ir Vilniaus homofobai, nesuprantantys gėjiško gyvenimo būdo. Jeigu aukščiau pasisakiusių Šviesulių pastangos duos rezultatą - po kokių 10-12 metų panašūs vaizdai bus įprasti ir Gedimino prospekte bei Laisvės alėjoje.

Dėmesio, prieš einant toliau siūlau kiekvienam pasimatuoti tolerancijos lygį.

Tolimesni vaizdai skirti tik tiems, kieno tolerancijos lygio rodiklis ne mažesnis, nei 50%!

Atsargiai! Silpnos tolerancijos asmenims ir vaikams iki 16 nežiūrėti! )
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/quantumofsolaceteaserposter-1.jpg























Ką tik šovė į galvą mintis, kad ankstesniame poste aprašytas siužetas galėtu tapti to išsvajoto lietuviško meninio plačiaformatinio kinofilmo, kuris būtu įdomus ne tik jo kūrėjams ir kritikams, scenarijaus pagrindu. Žinoma, su nedideliais tolerantiškais patikslinimais.





Skaityti scenarijaus užuomazgą toliau )
 
 
30 November 2008 @ 05:33 pm
http://izrus.co.il/files/image/2008/11/17/alperon/bum/1.jpg

Š.m. lapkričio 18 kai kuriose Lietuvos informacijos priemonėse pasirodė trumpa žinutė - Izraelio Tel Avivo mieste per galingą sprogimą pirmadienį nužudytas mafijos vadeiva . "54 metų nusikalstamo pasaulio bosas žuvo sprogus užminuotam automobiliui. Pasak žiniasklaidos, sprogmenys buvo detonuoti, kai Jakovo Alperono automobilis stovėjo sankryžoje. Nesunkiai nukentėjo trys praeiviai, tarp jų - 13-metis vaikas"



J. Alperonas laikomas vienu iš svarbiausių organizuoto nusikalstamumo Izraelyje vadeivų ir trečios pagal dydį mafijos grupuotės lyderis. Jis turėjo daug priešų. Į jį jau ne kartą buvo kėsintasi.

Žuvusiojo sūnus prie kapo pasakė jausmingą kalbą, kurioje demonstratyviai prisiekė: "Mes rasime žmogų, kuris tai padarė.Aš nusiųsių šį žmogų pas Dievą. Jam nereikės kapo, nes nukirsiu jam rankas, kojas ir galvą", kas padarė reikiamą įspūdį, nes J.Alperono šeima garsėja tokio pobūdžio pažadų vykdymu.



Sutapimas, ar ne, bet sprogimas nuaidėjo praėjus 11 dienų po to, kai pasibaigė teismo procesas, kuriame buvo nuteisti žmonės, organizavę ankstesnius pasikėsinimus į Dono Alperono gyvybę. Kaltinamųjų suole sėdėjo konkuruojančios brolių Ohamų gaujos consigliore Čarlis Šitrit'as (nuteistas 17m.), etatinis gaujos kileris Jaronas Sanker'is (prie 2 nuosprendžių iki gyvos galvos jam pridėjo dar 9 metus), keturi samdomi žmogžudžiai iš Baltarusijos (gavo po 11 metų) bei dar pora į pasikėsinimų organizavimus įsivėlusių asmenų, tarp kurių ir repatriantas iš Lietuvos - Emilis Kigas, kuriam pavyko išsisukti - jį nuteisė 1,5 metų, kuriuos jis jau buvo atsėdėjęs.

Tačiau viena pagrindinių vietų kaltinamųjų suole liko neužimta - žmogus, kuris kaltinamas organizavęs, vadovavęs ir nelegaliai atgabenęs į Izraelį samdomų žmogžudžių brigadą ir dalyvavęs vykdant tuos pasikėsinimus, sėkmingai paspruko nuo tos šalies teisėsaugos. Vietinė spauda aprašo šį žmogų, kaip "buvusį Lietuvos specpajėgų karininką, karo Čėčėnijoje dalyvį, ypatingu žiaurumu ir ištverme garsėjantį tarptautinio nusikalstamo pasaulio veikėją".

Ir kas gi tas paslaptingasis? )