You are viewing zeppelinus

15 September 2028 @ 10:24 am
Amžinai naujas postas. Вечно новый пост

Dėl padažnėjusio užfriendinimo ir platesnių LJ kontaktų užsimezgimo nusprendžiau eiti seniai pramintu takeliu ir iškabinti bendro pobūdžio informaciją apie šį blogą ir jo pagrindinį personažą.


LietuviškaiCollapse )


В связи с участившимся зафренживанием и расширением ЖЖ контактов я решил пойти по проторенной дорожке и вывесить информацию общего характера об этом блоге и его основном персонаже.


По русскиCollapse )
 
 
 
 
 
http://i39.tinypic.com/akkfit.png
Belaukiant Gėjų parado ir susietų Baltic Pride renginių man buvo kilusi mintis:

- Nejaugi niekas iš visų tų suvažiavusių homoturistų nepanūs parodyti ko nors tokio, ką jie yra įpratę demonstruoti tokių renginių proga savo šalyse?

Nejaugi visiems pavyks nugalėti prigimtį ir nepademonstruoti tolerantiško auklėjimo išugdyto padidinto tolerantiškumo, pagarbos kitokiai nuomonei bei svetimai kultūrai?

Būsiu atviras - man buvo sunku tuo patikėti. Tiesiog todėl, kad šiek tiek domiuosi tais reikalais nugalėjusios tolerancijos šalyse. Ir turiu šiokį tokį supratimą, ko galima tikėtis iš tenykštės publikos.

Ir ką jūs manote? Kaip į stebuklingą krištolinį rutulį būčiau pasižiūrėjęs.

Pradžioje socialiniuose tinkluose, o vėliau ir žiniasklaidoje nuvilnijo žinia apie itin tolerantišką akciją prieš homofobiją.Na, kas ten per akcija?Collapse )
 
 
 
http://img-fotki.yandex.ru/get/9352/225332883.0/0_bc2d6_a03175c4_L.png

Skaitinėdamas oficialią Baltic Pride 2013 renginių Vilniuje programą netikėtai sužinojau, kad ji apims ir ganėtinai kontroversiškų idėjų propagandą.

Tai kad renginys pats savaime kontroversiškas. Kas gi dar įdomaus ten galėtu būti?Collapse )
 
 
 
Paaiškėjo, kad garsusis savanoriškos pagalbos nepilnamečiams gėjams ir lesbietėms centras buvo seksualinių grobuonių irštva.
O vienas žymiausių Izraelio LGBT bendruomenės lyderių - vaikų prievartautojas ir žagintojas


homopedo2didelis634


Izraelio ir pasaulio spauda jau kelios dienos trimituoja apie atskleistą garsiausią pastarųjų metų nusikaltimą. Kuris pagal poveikį visuomenės sąmonei buvo lyginamas net su Premjero Rabino nužudymu.

Ir tik mūsų tolerantiškoji spauda droviai tyli, it kažką burnoje turėdama.

Ir kas gi ten paaiškėjo? Sužinosi paspaudęs..Collapse )
---------------------------------
Štai tokia pamokanti istorija, gerbiamieji.

Kuri dar nežinia ar ras vietos mūsų tolerantiškos spaudos puslapiuose. Jei ir ras, tai turiu paqrindo manyti, jog akcentai bus sudėlioti taip, kad skaitytojo dėmesys kuo toliau nukryptų nuo esminių kraupios tragedijos aplinkybių.

Kas nors dėl to nustebs? Aš - vargu bau.


 
 
 
http://img-fotki.yandex.ru/get/6722/225332883.0/0_bc2d9_83f3ad61_L.png

Šio blogo atžvilgiu spaudoje prasidėjo eilinė difamacijos kampanija. Su tiesioginio šmeižto elementais konkrečių fizinių asmenų adresu.

Skleidžiami visokie prasimanymai, skambūs apibūdinimai, kaltinimai neegzistuojančiais "nusikaltimais".

Puikiai suprantu, kad žmonių, nuolat skaitančių mano pasisakymus bloge, FB ar G+ skaičius net iš tolo negali prilygti didžiosios spaudos auditorijos ratui.

Juolab, kad ir tarp tų skaitančių ne visi pasižymi pakankamais sugebėjimais, leidžiančiais teisingai vertinti reiškiamas pozicijas iš paskirų komentarų ar tekstų.

Todėl nutariau patalpinti struktūruota tekstą, kuriame būtų labai trumpai, bet vienareikšmiai išdėstyta mano reiškiama pozicija konkrečiais klausimais. Aptinkama šiame bloge bei socialiniuose tinkluose.

Ir nedviprasmiškai paneigtos tos melagystės, kurias mano personažui bando prikabinti anoniminiai ekstremistai iš pogrindinės Antifa Lietuva organizacijos bei jų balsu kalbantys Lrytas.lt žurnalistai.

Nes visuomet esu pasiruošęs atsakyti ir pageidauju būti vertinams pagal savo žodžius ir išreikštas pozicijas.

O ne pagal šlykščias etiketes, kurias bando užlipdyti atvirai diskusijai neįgalūs ideologiniai oponentai bei menkai besimaskuojantys mūsų valstybės priešai.

Taigi, žemiau yra D.U.K. forma išdėstytas autointerviu. Su atsakymais į spaudoje ir internete nuskambėjusius klausimus bei teiginius.

Kuris galės būti papildomas komentaruose.

Skaityti D.U.K.Collapse )

Jei dar bus klausimų - galima uždavinėti komentaruose. Tiek čia, tiek Facebooke, tiek G+.

Klauskite - ir jums bus atsakyta.

Nes iki gyvo kaulo įkyrėjo tie spaudos prasimanymai ir šmeižtai.


 
 
 
Senas anekdotas iš serijos "Klausimas Armėnų radijui":
- Ar tiesa, kad Abraomas vakar žaisdamas Teleloto laimėjo milijoną?
- Taip, tai tiesa, - atsako Armėnų radijas. Patikslindamas neesmines detales:
- Tik ne žaisdamas loterijoje, o lošdamas kortomis. Ir ne milijoną, o tūkstantį litų. Ir ne laimėjo, o pralošė. O visa kita - teisinga.


http://i49.tinypic.com/14v4v1l.png

Lietuvoje šlykščia tradicija tampa tautinės nesantaikos kurstymas su Nepriklausomybe siejamų valstybinių švenčių - Vasario 16-os bei Kovo 11-os metu.

Kurstytojai gastrolieriai specialiai tam atvyksta iš užatlantinių bei Artimųjų Rytų šalių. Ponų E.Zuroff'o bei D.Katz'o skaistūs veideliai ir kniaukianti kalbos maniera puikiai pažįstami daugeliui Lietuvos mass-medijų vartotojų.

Įžūlus kaltinimai, antilietuviški pareiškimai, provokuojantys pasistaipymai prieš kameras, apokaliptinės pranašystės neišvengiamai sukelia sensacijų ištroškusios žiniasklaidos dėmesį.

Deja, kartu su atviru antilietuviškumu tų ponų demonstratyviai deklaruojama tautybė bei akiplėšiška maniera kalbėti žydų tautos vardu kai kuriems siauresnio akiračio lietuviams sukelia antižydiškus jausmus.

Tautinio judėjimo lyderiai bei šiaip šviesesnio proto atstovai turi daug papildomo vargo, aiškindami mažiau susipratusiems tautiečiams, kad tie keli iš užsienio atsibastę ekstremistai-provokatoriai apart tautybės neturi nieko bendro su Lietuvoje gyvenančiais ir mūsų bendros valstybės naudai triūsiančiais žydais ir jų nuomonėmis.

Ir kad neteisinga bei nedora būtų kaltinti visus žydus dėl kažkokių su meile berniukams garsėjančio Rusijos senatoriaus Špygelio įkurta ir vadovaujama organizacija siejamų barzdotų klounų antilietuviškų išpuolių.

Aiškinant šias paprastas, pakantumą bei tautinį sugyvenimą skatinančias tiesas labai patogu būdavo pasiremti oficialia Lietuvos žydų bendruomenės pozicija. Kuri, kaip taisyklė, būdavo labiau pasverta bei ne tiek ekstremali ir rėksminga, kaip tų užjūrio gastrolierių.

Tenka konstatuoti, kad vakar ši ilgalaikė tradicija nutrūko.

Kas nutko? Ką jie ten vėl prisidirbo? Collapse )

Na ir posto pradžioje esančio armėniško anekdoto litvakiška versija:

Klausimas Lietuvos Žydų bendruomenei:

- Ar tiesa, kad 2013 m. vasario 16 d. eitynėse Kaune tautinis jaunimas nešė plakatą "Vakar "Juden raus", šiandien - "Lietuva lietuviams"?

- Taip, grynų gryniausiai ir labai baisi tiesa, - atsako Lietuvos žydų bendruomenė.

- Tik ne 2013-ais, o 2012 metais. Ir ne per vasario 16-tą Kaune, o Vilniuje per Kovo 11-tą. Ir tą plakatą nešė ne tautinis, o antifašystinis jaunimas.

Bet tai tik nereikšmingos detalės. Informacija teisinga iš esmės.


UPD/Atnaujinimas: Reputacija yra svarbu - 2013-02-18 15:53 val.

Lietuvos žydų bendruomenė atsiprašė dėl netikslumo pranešime apie nacionalistų eitynes

 
 
 
http://img-fotki.yandex.ru/get/9503/225332883.0/0_bc2dc_6bf71bd6_L.png

Dažnai mūsuose žmonės ir organizacijos yra vertinami pagal žodžius, pasigyrimus ar įsivardijimus. Nors visi suprantame, kad gerokai prasmingesnis yra vertinimas pagal nuveiktus darbus.

Šiandien pasitaikė puiki proga įvertinti dvi politizuoto jaunimo organizacijas. Atstovaujančias skirtingus ideologinius polius. Įvertinti būtent pagal veiksmus ir darbus.

Turiu omenyje patriotinį ir tautiškai nusiteikusį jaunimą vienijančią Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą bei ultrakairiųjų pažiūrų veikėjus jungiančią pogrindinę organizaciją Antifa Lietuva.

Tenka pastebėti, kad LTJS yra legaliai veikianti, teisės aktų nustatyta tvarka užregistruota asociacija, kurios vadovai yra vieši asmenys. Griežtai veikiantys pagal Lietuvos įstatymus ir prisiimantys atitinkamą atsakomybę.

Tuo tarpu Antifa Lietuva yra niekur neregistruota, praktiškai pogrindinė neapibrėžtos narystės organizacija, kurios vadovai slepia savo vardus bei veidus nuo visuomenės.

O viešai vykdomų akcijų dalyviai stengiasi taip užsimutūriuoti veidus ilgasnapiais kepalušais, dvimetriniais šalikais ir blyno dydžio tamsiais akiniais, kad juos būtų kuo sunkiai atpažinti visuomenei ir teisėsaugos organams.


Na, tai kaipgi galima jas palyginti pagal darbus? Collapse )
 
 
 
http://img-fotki.yandex.ru/get/6706/225332883.0/0_bc2e1_5f71e80a_L.png

Dėmesio, žemiau yra laaabai ilgas ir neredaguotas sąmonės srautas, sukeltas žinomo žurnalisto ir garsaus tinklaraštininko Artūro Račo konflikto su t.v. KonservOto Trolibano atstovu - šou verslo, humoro bei TV žvaigžde Algirdu Ramanausku - Greitai.

Dar pagalvokite, ar verta gadintis akis.Manote, kad verta? Tuomet pirmyn...Collapse )
 
 
 
Lietuvos įvaizdį mūsų šalies vartuose kuria smulkūs sukčiai. Ir gėda ir bėda...

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/oro_uostas_virselis.png

Oro uostas yra šalies prieangis, pagal kurį atvykę ar išvykstantys žmonės susidaro pirmą ar įsimena paskutinį įspudį apie mūsų kraštą. Nėra blogiau, kuomet juos aptarnauja kažkokie gobšūs turgaus lygio verslinykai su smulkių sukčių manieromis...

Neseniai VNO teko pasitikti atskridusius svečius. Automobilį pastačiau centrinėje stovėjimo aikštelėje tiesiog prieš atvykimo pastatą.

Na, ir ...?Collapse )



UPD. 2012-11-23 d. 14:08 val. Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas Komercijos departamento vadovas Simonas Bartkus mano G+ sienoje paliko šį komentarą:
"Kreipėmės į aikšteles administruojančią bendrovę ir laikrodžiai yra suvienodinti su ant oro uosto terminalo pastato kabančiu laikrodžiu. Tikrinsime periodiškai, kad vėl tokie atvejai nepasikartotų. Ačiū už informaciją"
Jeigu tai yra padaryta, atsiimu savo aukščiau pasakytus žodžius su nepagarbos Vilniaus oro uosto vadovybei išraiška.
 
 
 
...klausia jo Auksinė Žuvelė:
- Iš nežinomo blogerio padariau Tave Vyriausiuoju Redaktoriumi, o paskui ir Agentūros Direktoriumi. Ko dar nori tavo senė?
- Nepyk, žuvele, bet visai nupezo senoji. Nebenori, kad būčiau Vyr.Redaktorius ir Agentūrų Direktorius, o nori pati sėdėti Daukanto aikštėje. Ir kad Tu, žuvele, jai kojas plautum ir tą vandenį gertum.
Nieko neatsakė žuvelė, tik auksine uodega piktai sužybsėjo...


http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/Z_R_trololo/zepp_racas2.png

Neseniai internetuose nutiko įvykis. Į socialinį tinklą Facebook atėjo garsus žmogus, ilgus metus deklaravęs, jog kojos jo ten nebus. Turiu omenyje žymų žurnalistą, agentūrų direktorių ir žinomą tinklaraštininką Artūrą Račą.

Ta proga nutariau pareklamuoti naują feisbukerį savo FB Sienoje. Žinodamas, kad dauguma jos lankytojų neabejingi aštriems, nenugludintiems tekstams ir tiesiai-šviesiam minčių reiškimui, t.y. būtent tokiam, koks būdingas tam FB naujokui.

Ir kas buvo toliau?Collapse )
 
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/martynas_budraitis_rinkimai.png

Skaitydamas visuomenės šviesulių atsiliepimus ir reakcijas į tebevykstantį skandalą dėl šūdino spektaklio, pagalvojau, kad pasigendu aiškaus suvokimo – koks yra santykis tarp piliečių teisių ir laisvių bei valstybės įstaigų ir institucijų pareigų problemos kontekste?

Vieni šaukia, kad reikia nedelsiant uždrausti tą spektaklį, nes jis įžeidžia krikščionių jausmus, kiti piktinasi, kad tai yra pasikėsinimas į žodžio laisvę ir cenzūra, treti nesupranta, kodėl valstybiniam teatrui nederėtų rodyti tokių reginių.

Vienžo, visi rėkia ir paprastam žmogui suprasti – kame yra problemos esmė ir kaip ji turėtų būti sprendžiama civilizuotoje demokratinėje valstybėje – sudėtinga.

Todėl paėmiau ir nuobodžios, bet trumpos schemos pavidalu sudėliojau tai, ką turėtų žinoti sėkmingai baigęs vidurinę mokyklą ir lankęs pilietiškumo ugdymo pamokas žmogus.

Ir ką gi jau jis turėtų žinoti?Collapse )
 
 
 
Kalinys, kraštutinis nacionalistas, teroristas, sukilimo antihitlerinės koalicijos užnugaryje vadas, Izraelio premjeras ir Nobelio Taikos premijos laureatas. Bus ką papasakoti vaikams einant pro Lukiškes

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=558682&s=11&f=4

Vilniuje atsirado dar vienas ženklas, susijęs su žydais. Šiandien per pietus atidengta paminklinė lenta ant pastato, esančio Lukiškių skersgatvyje Nr. 6.

Ji skirta atminti šiame kalėjime sovietinės okupacijos pradžioje 1940 m. kalėjusiam Menachemui Beginui, vėliau tapusiam Izraelio Ministru Pirmininku ir Nobelio taikos premijos laureatu.

Dalyvavo Izraelio ir Lietuvos ministrai, Seimo komiteto pirmininkas E.Zingeris, Lietuvos žydų bandruomenės vadovybė, iškilūs tos bendruomenės veikėjai, prijaučiantys lietuvių intelektualai ir liūdnai pagarsėjęs Dovid‘as Katz‘as.
Ir kas iš to?Collapse )
 
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/rita_miliute1.png

Vakar vakare žiūrėjau LTV rinkiminę laidą, kurioje dalyvavo visų VRK užregistruotų į rinkimus politinių partijų vadovai ir atstovai.

Ji vadinasi "Rinkimai 2012. Įvadinė rinkimų laida per LTV" ir vyko nuo 21:15 iki 23:15 val. Įsijungiau televizorių nuo pusės laidos, bet ir to pakako, kad pakraupčiau.

Ne nuo politikierių postringavimų, saldžių pažadų ir demagoginių pašnekėjimų. Tame nebūtų nieko nei naujo, nei įdomaus. O nuo to, kad ši laida sudarė ponios Ritos Miliūtės ....asmeninio benefiso įspūdį.

Tokio atvirai ir įžūliai demonstruojamo laidos vedėjos susireikšminimo, neprofesionalumo bei šališkumo net įsivaizduoti negalėjau.

Na jau - ir kas ten tokio buvo?Collapse )
 
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/free_speech_big2-1.jpg

Skaitau gerbiamo Artūro Račo įžvalgas apie kalėjiman patupdytas Rusijos pizutes. Su lygiagretėmis tarp autoritarinio putinistano ir demokratinės Lietuvos teisinių sistemų, numatančių baudžiamąsias bausmes su realiais įkalinimais už vienokius ar kitokius kažkam nemalonius žodžius ar svetimose galvose tariamai išskaitytus motyvus.

Po to užmetu akį į LR BK 170 straipsnio formulavimus. Krenta į akis visokie neapibrėžti terminai ir objektyviai negalimos nustatyti sąlygos. Nenoromis galvon lenda prisiminimai apie nemirtingame Orvelo romane „1984“ aprašytas bausmės už nusikalstamą mąstymą (~Thoughtcrime).

Žvelgiant iš žodžio laisvės ir demokratijos pozicijų, nėra nieko nėra keistesnio, nei žodiniai nusikaltimai be aukų ir nukentėjusiųjų. Yra juk administracinė bei civilinė atsakomybė už visokius pasisakymus, įžeidimus bei šmeižtus. Yra didžiulės piniginės baudos, milžiniški moralinės skriaudos žalos atlyginimai bei trumpalaikiai areštai.

Prie ko čia kalėjimai ir ilgamečiai laisvės atėmimai už kažkokius žodžius be jokių rimtų pasekmių?

Mano supratimu, baudžiamoji tvarka turėtų būti taikoma tik už žmogaus veiksmus, ypač – sąmoningus bei už tuos žodžius, kurie turėjo rimtas pasekmes ir dėl kurių nukentėjo konkretūs žmonės.

Kitaip sakant, žodžiai baudžiami tik tuomet, kai jie yra neatsiejama kažkokių veiksmų, sukėlusių baudžiamas pasekmes, dalis, o ne patys savaime.


Neapykantos kurstymas pagal BK turėtų baudžiamas tik tada, jeigu jų sukurstyti (ir tai įrodyta) kiti žmonės padarė nusikaltimą.

Jeigu Konstitucijos ar įstatymų niekas nėra įpareigotas privaloma tvarka mylėti kažkokią socialinę, religinę, etninę, rasinę, ideologinę ar seksualinės elgsenos grupę, tai kodėl ribojama galimybė išreikšti tą jaučiamą nemeilę viešai? Nemeilės išraiška pati savaime nėra joks kurstymas ar skatinimas, o tėra tam tikros savijautos ar emocinės būsenos konstatavimas.

Raginimas smurtui turėtų būti įžvelgiamas ne kiekviename abstrakčiai suformuluotame prakeiksme, nemeilės prisipažinime ar Dievo rūstybės palinkėjime, bet tik tiesiogine forma išreikštame paliepime, siūlyme ar prašyme imtis konkrečių veiksmų apibrėžto objekto atžvilgiu.

Būtent taip ir yra suformuluota daugelio civilizuotų ir realiai demokratinių šalių teisėje. Ir pagrinde tik visokios postsovietinės šalys, visi tie putinistanai ir pan. „demokratijos“ labai mėgsta įtraukti į BK bausmes už žodinius nusikaltimus be aukų ir nukentėjusiųjų. Kaip vieną iš pagrindinių nusikaltimo sudėties požymių įtraukiant ...tariamą motyvą.

Juk ir Rusijos pizutės formaliai buvo nubaustos už „nusikalstamas mintis“ - chuliganizmą, kurio motyvas buvo „religinė neapykanta“, kas sukėlė ant kojų visą tuntą teisės ekspertų, puolusių visai logiškai aiškinti, kad to motyvo objektyviai nelabai galima įrodyti. Nes jos teigia, kad jų veiksmų motyvas buvo visai kitoks....

O iš tiesų, mano supratimu, jas derėtų nubausti už konkrečius jų atliktus veiksmus – nederamai pasityčiojantį chuliganišką elgesį religinio kulto vietoje. Bet tokio straipsnio putinistano BK nėra, o yra tik jau minėtas, kuriuo baudžiama už motyvą, t.y. mintis nusikaltėlio galvoje.

Todėl netenka stebėtis, kad Rusijoje pagal mūsų BK 170 str. analogą jau yra sodinama už policijos ar valdžios administracijos pareigūnų kritiką internetų komentaruose ir tinklaraščiuose, kaip už neapykantos kurstymą „socialinės grupės atstovų“ atžvilgiu.

Panašu, kad ir mūsuose link to po truputį einama.

Visi tie neatsargiai išsireiškusių ar tiesiog kvailai pasisakiusių Delfio komentatorių gaudymai ir teisminiai persekiojimai kelia tik pasidygėjimą. Nejaugi normalu, kad teisėsaugos pareigūnai vietoje rimtų nusikaltimų aiškinimosi susirūpinusiais veidais užsiima tokiais niekais?

Todėl manau, kad tie žmonės, kurie ateis į būsimą Seimą, tikrai galėtų užsiimti šiuo gėdingu reikalu ir tiesiog pakoreguoti mūsų BK taip, kad jis būtų kuo toliau nuo putinistano ir panašių „demokratijų“ sodinimo kalėjiman už „nusikalstamas mintis“ tradicijos.

Ir baustu už realius veiksmus ar sunkias pasekmes sukėlusius tiesioginius raginimus smurtauti, o ne už minčių skaitymo mašinėlės pagalba išskaitytus svetimose galvose „motyvus“.


Visgi žodžio laisvė yra beveik vienintelis nekvestionuojamas Nepriklausomos Lietuvos iškovojimas, kurio saldūs vaisiai turi būti prieinami visiems, be išimties, mūsų šalies gyventojams.

Net ir piktiems bei nemylintiems viso pasaulio,ar šiaip kvailiems bei nesugebantiems sklandžiai dėlioti žodžių.

Nes žodžio laisvė arba yra, arba jos nėra.

Ir jeigu yra – už kažkam nepatinkančius žodžius neturi būti sodinama į kalėjimą.

-----------------------------------
P.S. Šį įrašą iliustruojantis plakatas skirtas vienam skandalingiausių išpuolių prieš žodžio laisvę – kampanijai prieš dr. Petrą Stankerą. Su kuriuo buvo bjauriai susidorota už jo ne itin vykusiai išreikštus žodžius, prikabinant jam tariamai nusikalstamą motyvą, kurį jis su pasipiktinimu paneigė.

Bet totalitarinė minčių policija juk žino geriau, kas dedasi nusikaltėlio galvoje, nei jis pats. Argi ne?

 
 
 
Dėmesio, žemiau yra ilgas gastronominis-kulinarinis tekstas. Jeigu jūs atėjote čia ne dėl to, geriau negaiškite laiko

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/20120724416.jpg

Visi, bent kiek išmanantys apie viešąjį maitinimą, žino, kokia svarbi to verslo sėkmei yra vieta.

Todėl praėjusių metų pabaigoje eidamas ir važiuodamas Naujamiesčio T.Ševčenkos gatve pro buvusio Burdenkos fabriko vartus negalėjau neatkreipti dėmesio į pačioje tarpuvartėje, buvusioje sarginėje ar panašiame užkaboryje spėriai besikuriančią užeigėlę, pavadintą „Andriaus pica“.

Nenorom kilo minčių apie pinigų nemokančius skaičiuoti savamokslius keistuolius, neskaičiusius marketingo vadovėlių, nekreipiančius dėmesio į praeivių srautų analizę, konkurencinę aplinką ir kitas banalias tiesas.

Maždaug, nusipirko žmogeliai miltų partiją po pigiąja ir nežinodami kam juos iškišti, sugalvojo maišyti juos su vandeniu iš krano ir iš to mišinio kepti picas labiausiai tam netinkamoje vietoje.

- Kokia ten gali būti picerija, toje kišenės dydžio patalpėlėje? – dar pamaniau. Juolab, kad aplinkui picerijų trūkumo tikrai nesijaučia. Užsidarys chebra po kokių 3-4 mėnesių, kai išleis paskutines santaupas ir su nukabintomis miltuotomis nosimis varys į darbo biržą, vargo vakarienės valgyti.

Tačiau tarpuvartės picerijūkštė visgi įsikūrė, susitvarkė ir aplink ją prasidėjo šioks toks bruzdėjimas. Pro langus matėsi liže besidarbuojantis picmeikeris, padažais ir prieskoniais mosikuojanti mergaitė, pro duris snujo žmonės išalkusiais veidais, vienžo, verslas užsisuko.

Regint visa tai man toptelėjo mintis: o gal aš tiesiog neteisingai įvertinau tų vyrukų vystomo verslo modelį?

Na jau? Ir koks gi galėtų būti tas verslo modelis?Collapse )
 
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/svedu_profesorius_delfi1.png

Dažnai teigiama, jog pagrindinė žiniasklaidos funkcija demokratinėje visuomenėje yra užtikrinti, kad jos nariai gautu patikimą ir artimą objektyviai informaciją apie supančio mus pasaulio įvykius.

Jei pateikiant tokią informaciją ji kažkokiais sumetimais yra preparuojama bei apkarpoma, gali nutikti taip, kad skaitytojams/žiūrovams susiformuos iškreiptas ir gan tolimas nuo realybės pasaulio ir jo įvykių vaizdelis.

Totalitarinėse visuomenėse būtent to ir siekiama, bet laisvomis save vadinančiomis šalyse tokie žiaurios tikrovės vaizdelio pagražinimai/iškraipymai neturėtų būti priimtinas reikalas.

Vakaruose nūnai daug kalbama, kad įsivyravusi mainstryminėje žiniasklaidoje politkorektiškumo politika duoda labai neigiamus rezultatus būtent pasaulio suvokimo prasme. Neatitinkančių gyvenimo realijų mitų suklaidinti žmonės patiria žiaurius sukrėtimus, susidūrę su atvejais, kurių tikrai būtų galėję išvengti, jei būtų turėję adekvatų supratimą apie jų kilmę ir priežastis.

Deja, bet į mūsų ramų užkampį tos Vakaruose jau praeinančios mados dar tik ateina. Pamenu, kad net toks logiškai mąstantis ir lietuvių tautos interesams neabejingas žmogus, kaip žymus žurnalistas ir BNS direktorius Artūras Račas savo bloge N-kartų ragino žiniasklaidą nuslėpti nuo skaitytojų/žiūrovų dalį informacijos apie įvykių dalyvius.

Savaime suprantama, ne šiaip sau, bet vardan lyg ir kilnaus tikslo – tolerancijos didinimo ir stereotipų susiformavimo užkardymo profilaktikos.

Gerbiamas Artūras Račas nėra vienišas šiuo klausimu.

Politkorektiškų nuostatų mūsų žiniasklaidoje pradeda rastis vis daugiau, ko pasėkoje pasaulio ir jo įvykių vaizdas pasiekia Lietuvos skaitytojus gerokai iškraipytas ir nebepanašus į realybę.

Žmonės tiesiog kvailinami pačiu įžūliausiu būdu, parodant ne tai, KAS BUVO, bet tai, kas, anot žiniasklaidininkų, TURĖTŲ BŪTI ir kas TURĖTŲ LIKTI JŲ GALVOSE.

Norėčiau pailiustruoti šį subjektyvų vertinimą konkrečiu pavyzdžiu – kaip trys didieji interneto portalai Delfi.lt (vyr.redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė), Lrytas.lt (vyr.redaktorius – Liudas Dapkus), 15min.lt (vyr.redaktorius – Rimvydas Valatka) atspindėjo neseniai vienoje kaimyninėje šalyje nuskambėjusį tragišką įvykį.

Koks gi tas įvykis?Collapse )


 
 
 

http://i48.tinypic.com/zx9p5k.jpg

Įvaikinimas vienalytėse porose yra palyginus naujas reiškinys, apie kurio hipotetinius pavojus ir menamus privalumus yra daug kalbama publicistikoje ir ideologizuotoje aplinkoje.

Tačiau rimtų mokslinių studijų šiuo klausimu nėra daug - būtent todėl, kad tai perdėm naujas reiškinys ir dar nėra sukaupta pakankamai duomenų. Tie tyrimai, kuriais mėgsta operuoti homoseksualizmo plėtros aktyvistai ir leidimo įvaikinti vienalytėms poroms entuziastai kaip taisyklė negali būti pripažinti rimtais, nes paprastai nelabai atitinka tokiems tyrimams keliamų reikalavimų ir iš esmės tėra bandymai kvazimoksliniai būdais pagrįsti ideologines nuostatas.

Jie daro įspūdį nebent silpnesnio maumenėlio žurnalistams bei tiems žmonėms, kam nepavyko gauti to, kas vadinama geru išsilavinimu.
http://thinkprogress.org/wp-content/uploads/2012/06/Mark-Regnerus-TV-Appearance-e1340988682335-300x283.jpg
Naujausiame prestižinio mokslinio žurnalo Social Science Research numeryje patalpintas Teksaso Universiteto (University of Texas) profesoriaus Marko Regneruso (Associate Professor Mark Regnerus) tyrimas, skirtas būtent vienalyčių šeimų poveikiui juose auginamiems ir auklėjamiems vaikams nustatyti:

How different are the adult children of parents who have same-sex relationships? Findings from the New Family Structures Study by Prof.Mark Regnerus

Taigi, turime tyrimą, kuris atitinka griežčiausius mokslinius reikalavimus ir jo rezultatai publikuoti viename pripažintų pasaulyje socialinių mokslų žurnalų.

Deja, jo rezultatai nėra itin džiuginantys homoseksualizmo plėtros lobby, matyt todėl apie juos tyli Lietuvos didžioji žiniasklaida, šiaip jau iškart puolanti trimituoti bet kokią palankią homoseksualizmo plėtrai žinią.

Tačiau pasaulio spaudoje tai yra labai plačiai aptariama ir nušviečiama mokslinė sensacija, neįdomi tik visokiems žiniasklaidos užkampiams.


Ką gi parodė prof.M.Regneruso tyrimas?

Deja, priešingai, nei dažnai teigiama homoseksualizmo plėtros aktyvistų pliauškalus nekritiškai perduodančioje spaudoje, jis atskleidė grėsmingas vaikų padėties tendencijas vienalytėse porose, palyginus su tradicinėmis šeimomis.
  • Globėjų ir tėvų pedofilija: 23 % vaikų, kurių motina yra lesbietė, patiria seksualinio pobūdžio prisilietimus iš augintojo ar suaugusio žmogaus. Tuo tarpu biologinių tėvų auginamų vaikų tarpe tai patiria tik 2 %

  • Seksualinės prievartos paplitimas: 31 % motinų-lesbiečių auginamų vaikų ir 25 % tų, kuriuos augina tėvas homoseksualistas pranešė, kad juos vertė užsiimti seksu prieš jų valią. Tuo tarpų tradicinės orientacijos šeimose tokius atvejus nurodė tik 8 % vaikų.

  • Lytiškai perduodamų ligų paplitimas: tarp vaikų, kuriuos augina dvi homoseksualios moterys tokiomis ligomis sirgo/serga 20 % vaikų, o tarp tų, kuriuos augina du homoseksualūs vyrai jų net 25 %! Tuo tarpu tradicinėse šeimose tokiomis ligomis sirgo/serga tik 8 %

  • Polinkio į savižudybę paplitimas: 24 % vaikų, auginamų vyrų-homoseksualistų ir 12 % vaikų, kuriuos augina moterys lesbietės prisipažino, kad galvojo apie savižudybę. Tuo tarpu tarp tų, kurie auga tradicinėje šeimoje su biologiniais tėvais ar net su vienišu tėvų/motina, apie tai galvojo tik 5 % vaikų!
Šis tyrimas, apimantis 3000 žmonių ir publikuotas Social Science Research, ko gero, gali būti laikomas moksliškai patikimiausiu iš visų šia tema iki šiol paskelbtų mokslo darbų.

Prof.M.Regnerus rinko savo duomenis, panaudodamas atsitiktinės respondentų parinkties metodą, kai tuo tarpu ankstesni tokio pobūdžio tyrimai buvo atliekami neatsitiktinėse bei netipinėse mažose grupėse, pvz. apklausiant homoseksualistinių renginių dalyvius, specializuotų homoliteratūros knygynų lankytojus ar per LGBT-leidinius.

Be to, prof.M.Regnerus daugiau apklausinėjo pačius vaikus, o ne juos auginančius įvairių orientacijų tėvus bei globėjus.

------------------------------------
Rekomenduoju visiems, kas neabejingas šiam klausimui, pasiskaityti ir būtinai išsisaugoti nuorodą į šį įspūdingą mokslinį tyrimą, publikuotą išties autoritetingame leidinyje.

Nes didelė tikimybė, kad mūsų tolerantiška spauda jį tiesiog nutylės, ir toliau skleisdama visokių homoseksualizmo plėtros aktyvistų bei jų interesus aptarnaujančių marginalinių kvazimokslinykų skleidžiamus teiginius.

Dar pasiskaitymui: Q & A with Mark Regnerus about the background of his new study

P.S. Kol kas pasaulinės homoseksualizmo plėtros organizacijos sutriko, gavusios šį skaudų mokslo smūgį į paširdžius. Mokslas yra mokslas - jo išvadų taip paprastai nepaneigsi.

Tačiau jau kaupiamos jėgos ir organizuojama netrukus prasidėsianti kampanija spaudoje ir massmedijose su visokių "vaikučius mylinčių" psichologų, psichiatrų ir kitokių pseudomokslinių "ekspertų" pagalba. Lietuvoje mums jau matytas vaizdelis su puikiai pažįstamais "vaikų draugų" veideliais.

 
 
 
"...iš tiesų gali būti detalių, kurios Lietuvos visuomenei gali būti nepriimtinos" Juratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro direktorė

"Lyties tapatumo sutrikimas yra laikomas liga ir šiuolaikiniame ligų klasifikacijos kontekste (TLK-10 F64) priskiriamas psichikos sutrikimų kategorijai, todėl nuo tokio sutrikimo kenčiančių pacientų gebėjimas priimti sąmoningus ir apgalvotus sprendimus kelia abejonių.

Šiuo metu lyties tapatumo sutrikimas yra įtrauktas ir į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10, kodas F64.0) bei Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-IV), todėl siekiant užtikrinti visiems piliečiams teisę į prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą, tokie asmenys turėtų būti gydomi nuo psichikos sutrikimo."

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/GENDERLOOPS_NEW2-1.png

Ką gi, pasirodo Seimo narė A.Baukutė, sukėlusį paniką dėl Lietuvoje vykdomo "genderlopinio" daniško projekto, kuris vaikų darželiuose gali būti pradėtas įgyvendinti jau šį rudenį, rėmėsi faktais.

Tai jau pripažino patys šio projekto finansuotojai - Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Bo Haraldas Tillbergas ir vykdytojai - abejotinos reputacijos privačios viešosios įstaigėlės Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.

Anot jų, projektą sudaro danų autorės vadovėliai apie lyčių lygybę "Tą dieną, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida“ ikimokyklinio amžiaus vaikams ir susieta metodinė medžiaga, skirta darželių personalui.

Štai ką apie šį projektą mano su juo susipažinę specialistai:
"...gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška įsitikinęs, kad programa yra ypač žalinga. Tokio ugdymo iniciatoriai yra Norvegijos ir Švedijos vyriausybių įsteigtas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, kuris ir finansavimą tam skyrė, o pinigus labai nori „įsisavinti“ kontora, besivadinanti Moterų informacijos centru.

„Vaikams bus bandoma įdiegti, kad nėra blogai dėvėti priešingos lyties drabužėlius, kad lytis yra ne įgimtas dalykas, kad ją galima pasirinkti. Yra parengtos dvi knygelės darželių auklėtojoms, kaip reikia ugdyti vaikus. Berniukai ten skatinami nesidrovėti rožinių drabužėlių, žaisdami namus vaidinti ne tėtį, o mamą, mergaitės turėtų žaisti futbolą ir plėšikes. Šį kartą einama švelniau nei projektu „Gender Loops“, tačiau ir to pakanka. Pasakos pabaigoje tiek berniukai, tiek mergaitės nusprendžia pasirinkti neutralios giminės vardus. O tai yra ne kas kita, kaip transseksualumo propagavimas. Lyties tapatybės sutrikimas yra diagnozė, liga. O toks ugdymas prie to ir privestų. Einama į tą pusę. Juk jeigu skrandžio opa atsiranda išgėrus 2 litrus acto, nebūtina tiek išgerti per kartą, galima po truputėlį ir vis tiek opa atsiras. Taip būtų ir su minėta programa“, - sulygino psichoterapeutas."

Kaip teisinasi projekto diegėjai?Collapse )
 
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/homofobija_prasideda_taip2.png

Panašu, kad mano FB Siena po truputį virsta traukos centru feministėms. Bent daliai jų.

Susirūpinusios savo teisėmis moterys rašo komentarus jau seniausiai žemyn nuvažiavusiems seniems straipsniams, domisi mano nuomone dėl įvairiausių egzistencinės būties problemų ir kelia sudėtingus ideologinio pobūdžio klausimus. Ir piktinasi, greitu laiku nesulaukusios išsamių atsakymų.

Nenuostabu, jog retkarčiais Facebooke pasijuntu, lyg dirbčiau žurnalo "Tarybinė moteris" redakcijos laiškų skyriuje.

Štai ir šianakt, apie pusę dviejų nakties egzistencinių klausimų kamuojama jautrioji siela paliko komentarą prie dešimties dienų senumo įrašo apie netradicinės burleskos atlikėjos Linos Žigelytės striptizą Vilniaus centre.

Kas gi ten buvo?Collapse )
 
 
 
Delfio skaitytojams pateikta svarbi dienos aktualija apie pasaulinio masto "mokslininko" vizitą Lietuvoje

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/kabala.jpg

Dažnai mėgstame pasibėdavoti, kad mūsų žiniasklaida ir didieji portalai kvailina skaitytojus ir bruka jiems visokį brudą, suvyniotą į šiugždantį blizgų popierėlį. Tačiau dažniausiai tie padūsavimai būna ganėtinai abstraktūs, be konkrečių tai darančių žmonių vardų bei pavardžių.

Šiandien galiu įvardinti pora tokių konkrečiai: tai gerbiama Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, portalo Delfi vyriausioji redaktorė ir šiek tiek mažiau nusipelniusi Inga Saukienė, to paties portalo socialinės politikos ir sveikatos aktualijų reporterė.

Pasirodo, kad minėtoji autorė, šiaip jau labiau garsėjanti, kaip kovotoja su psichofobija, mokslinio feminizmo, politizuoto homoseksualizmo ir švonderiško socializmo šauklė viešojoje erdvėje, yra dar ir tarptautinių totalitarinių sektų reklamos, užmaskuotos interviu ir straipsnių pavidalu, gamintoja ir skleidėja.


Skatyti toliauCollapse )
 
 
 
Tautiniam blogeriui teks rungtis su kulinariniais, muzikiniais, kompiuteriniais, teležvaigždžių ir supermamų tinklaraščiais..
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/zeppelinus_tik_ne_jis.jpg
Jau kelinti metai vyksta Lietuvos interneto apdovanojimų ceremonijos. Šiemet į Login 2012 pretendentų į konkursantus sąrašus pirmą kartą pateko nepriklausomas laisvųjų internetų komentatorius, blogo Zeppelinus autorius, virtualios erdvės personažas Blogeris Zeppelinus.

Dalyvausiu iškart dviejose kategorijose:

Geriausias blogas/ asmeninis tinklaraštis - kaip zeppelinus.livejournal.com

ir

Geriausias Facebooko puslapis - kaip FB profilis Blogeris Zeppelinus

Iškart tenka perspėti skaitytojus, kad šansų į pergalę minėtas personažas turi nedaug.

Rungtis teks su geriausių, tame tarpe kolektyvinių tinklaraščių autoriais, rašančiais kulinarinėmis, kompiuterinėmis, muzikinėmis, kelionių, madų, katinėlių, gražių vaizdelių, šunų bei vaikų auginimo temomis.

Tokie tinklaraščiai ir FB puslapiai pritraukia tūkstančių mėgėjų ir fanų dėmesį, todėl tikėtis konkuruoti su jais lygiomis nerealu.

Juolab, kad galioja keista taisyklė, leidžianti iš to paties adreso balsuoti N - kartų. Apribojimas tik toks, kad per parą iš to paties kompiuterio galima balsuoti ne daugiau, nei vieną kartą. Galiu įsivaizduoti, kiek prispaudys kokios žvaigždės gerbėjos...;)

Tačiau minėtos ne itin palankios aplinkybės nėra priežastis pabūgti ir nuleisti ausis. Senovės Olimpiadose buvo sakoma "Svarbu ne nugalėti, svarbu - išdrįsti dalyvauti".

Turint omenyje, kad tuomet viena iš rungčių buvo pankrationas, tai yra tai, kas nūnai vadinama kovomis be taisyklių ir be svorio kategorijų, po kurių namo galėjai ir nebegrįžti, tai nebuvo tušti žodžiai.

Dabar tokių grėsmių nėra, todėl žmonės, kurie mano, kad viešojoje erdvėje turi būti reiškiamos ir kitokios nuomonės, nei didžiojoje žiniasklaidoje ir kad tinklaraščių tematika neturėtų apsiriboti kompiuteriniais žaislais, kulinarija, popso, mados ir žvaigždžių gyvenimo naujienomis, turi galimybę palaikyti konkurse kitokį blogą ir FB profilį.

Pavykus patekti į dvidešimtuką savo kategorijoje pereinama į kitą etapą, kuriame prie balsavimo prisijungia Komisija.

Mano supratimu, būtų visai gerai pasiųsti į viešąją erdvę signalą, kad internete jau yra kritinė masė žmonių, sugebančių mąstyti savo galva, kurių netenkina įprastinė portalų ir massmedijų produkcija. Ir kad yra tinklaraščių bei socialinių tinklų dalyvių, rašančių būtent tiems žmonėms.

Panašu, kad būtent kol kas dar ne itin galingi nepriklausomų autorių tinklaraščiai gali būti pilietinės žiniasklaidos užuomazga ateičiai.

Vienžo, nubalsuoti galima čia:

Zeppelinus, lietuvišką tinklaraštį - čia: LOGIN 2012 nominacija - Zeppelinus.livejournal.com

Blogeris Zeppelinus, lietuvišką Facebooko puslapį - čia: LOGIN 2012 nominacija - Blogeris Zeppelinus FB profilis [FB profilis Blogeris Zeppelinus organizatorių sprendimu buvo pašalintas iš šios kategorijos]

Siūlau ir kitiems patriotinės bei tautinės pakraipos tinklalapiams bei blogams dalyvauti Login 2012 konkurse įvariose kategorijose. Ne tiek konkuruojant tarpusavyje, kiek palaikant ir raginant balsuoti vieni už kitus.

Juk tikslas - ne aplenkti kokį popso žvaigždės gerbėjų FB puslapį ar pyragėlių su įdaru kepėjų tinklaraštį, bet pateikti Lietuvos internautams tautinių ir patriotinių resursų sąrašą bei jį populiarinti.


http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/zeppelinus_tik_neleiskit.jpg
 
 
 
Trumpas komentaras, iliustruojantis seniai žinomą tiesą, kad negalima spręsti apie įvykį vien iš vaizdelio

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/Dovid_katz_Katz-mazas.jpg

Aukščiau esančioje nuotraukoje, kurios didesnės skiriamosios gebos versiją galima pasižiūrėti čia, regime įdomų Kovo 11-tos dienos vaizdelį iš Katedros aikštės, kurį netyčiomis užfiksavo budraus piliečio teleobjektyvas.

Jame matome, kaip ponas Dovid'as Katz'as, matyt manydamas, kad jeigu nieko greta nėra, tai reiškia niekas ir nemato, perduoda iškrapštytą iš storos piniginės pluoštą grynųjų kažkokiam ekstravagantiškai pasirėdžiusiam senukui.

Oho! Ir už ką gi ponas Katz'as galėjo sumokėti tam ponui Patriotinių eitynių metu?Collapse )
 
 
 

Broliams Vasiliauskams atminti. Jaunystėje iš jų girdėtą dainą atlieka Jurgis Ukrins iš Latvijos

Neseniai visas internetas džiūgavo dalindamasis kažkokios kinoamerikietės, pramokusios kelis lietuviškos dainos posmus, videoklipu. Mano supratimu, čia gerokai didesnio dėmesio vertas įstabus vaizdas:

Muzikantas Jurgis Ukrins iš Latvijos be galo nuoširdžiai dainuoja lietuvių partizanų dainą, kurią jaunystėje išmoko iš Žemaitijos miškuose partizanavusių šešių brolių Vasiliauskų. Visi jie sudėjo galvas už savo Tėvynės laisvę.

Liko tik šis paprastas, jausmingas ir užkabinantis sielos stygas valsas seno latvio lūpose.

Klausydamasis "parūdijusio" Jurgio  balso ir šiek tiek "skardinio" gitaros garso pamaniau, kad būtent taip skambėdavo ši daina, atliekama kur nors žeminėje ar prie laužo miške.

Būtų gražu, jei ją įdainuotų ir kokia mūsų grupė ar atlikėjas...

Belieka padėkoti gerbiamam Jurgiui Ukrins už išsaugotą atmintį, už dainą ir autentišką jos atlikimą.

Dainos žodžiai iš Patriotai.lt Collapse )
 
 
 
"...dar viena pastabėlė Lietuvoje reziduojantiems Europos Sąjungos ir NATO šalių ambasadoriams: kai kitąsyk rašysite raportus apie viešus nacizmo proveržius šiandienos Lietuvoje, neužmirškite paraštėje pažymėti, kad juos režisuoja negrabi vietinio saugumo ranka." Darius Kuolys
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/robokopai_kovo112.png

Belaukiant Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo šventės iš Laikinosios Sostinės atsklinda neramios žinios.

http://img.lrytas.lt/show_foto/?f=4&id=44785&s=4
Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas generolas Sergejus Madalovas išleido įsakymą, kuriuo Kauno dalinio vadas Ričardas Alzbergas įpareigotas kovo 11-tą dieną pristatyti į Vilnių maksimaliai galimą dalinio karių skaičių su visa ekipuote.

Čia dabar? Gal Vilniuje numatomi ne šventiniai renginiai, bet karo veiksmai?Collapse )
 
 
 
"Iš už jo nugaros išdavikiškai styrojo juodi ir susivėlę vieno egzotiškų kalbų profesoriaus gaurai...." ©
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/ANZjefferson_2008_3.jpg

Amerika nuo seno garsėja, kaip šalis, kurioje demokratija, žmogaus teisės ir laisvės yra šventos ir neginčyjamos vertybės.

Pastaruoju metu ši valstybė aktyviai užsiima šių vertybių plėtra tuose pasaulio kraštuose, kuriuose valdžia riboja savo žmonių teisę į taikius susirinkimus bei laisvę viešai reikšti savo nuomonę.

Vardan demokratijos ir laisvės įsigalėjimo palaikomos ir remiamos antiautoritarinės "Arabų pavasario" revoliucijos, vardan jų kovoja ir žūsta NATO kariai Irake bei Afganistane.

Parodoksalu, bet pasirodo, jog būtent toje senų demokratinių tradicijų šalyje lizdą yra susisukę pikčiausi demokratijos ir žmogaus teisių bei laisvių priešai, kurie dieną ir naktį svajoja uždrausti žmonėms kitose šalyse naudotis demokratijos suteikiamomis teisėmis bei laisvėmis.

Savo valstybėje - JAV jie to padaryti kol kas dar neįstengia, o dėl viešosios opinijos šiek tiek ir prisibijo garsiai reikšti savo totalitarinius kėslus.

Užtat aktyviai bando atsigroti kitur - ten, kur demokratinės tradicijos dar silpnos, o valdžios atstovai ne visuomet supranta, kaip derėtų principingai reaguoti į visokių totalitarinį mąstymą atstovaujančių prašalaičių antidemokratinius išpuolius.

Vos užvakar mūsų spaudoje nuskambėjo žinia, kad Vašingtone gyvenanti kažkokia Olga Zabludoff, prisistatanti, kaip litvakų palikuonė, pradėjo rinkti parašus po peticija, kuria raginama uždrausti kasmetes tautiškai nusiteikusio jaunimo eitynes Kovo 11-ąją.

Rašoma, kad ją jau pasirašė 250 žmonių.

Tiems, kas visgi nesuprato, kodėl aš rūpinuosi amerikonų reikalais ir kažkokių tenykščių eitynių leidimais bei draudimais, paaiškinsiu: kaip kvailai tai nenuskambėtų, bet ta amerikonka nori uždrausti eitynes ne kažkur Vašingtono DC ar kitoje JAV vietoje, bet ....mūsų suverenios valstybės sostinėje Vilniuje!

Neįtikėtina, bet būtent tokį reikalavimą ji atsiuntė Lietuvos ambasadoriaus JAV pareigas užimančiam Seimo narės prof. A.M.Pavilionienės atžalai Žygimantui Pavilioniui.

Ką ir kodėl Lietuvos piliečiams nori uždrausti totalitarinio mąstymo atstovė iš tolimosios Amerikos?

Kaip žinia, šiais metais Vilniaus savivaldybė yra davusi leidimą Lietuvių tautiniam centrui ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungai rengti šventinį tautinio jaunimo paradą kovo 11 d.

Eitynių tema bus Tėvynė. Dalyviai žygiuos Gedimino prospektu nuo Katedros iki Lukiškių aikštės. Leidimas duotas jose dalyvauti iki 2 tūkst. žmonių.

Ir LTC ir LTJS yra legaliai veikiančios ir Lietuvos įstatymus gerbiančios bei griežtai jų besilaikančios organizacijos, dedančios daug pastangų, kad išmokyti tautinį jaunimą įsprausti savo jaunatvišką maksimalizmą į teisės aktais apbrėžtas ribas.

Būtent jų ir kitų subrendusių patriotų dėka ir pastangomis Kovo 11-os eitynės nuo 2009 m. pavirto nuostabia Nepriklausomybės atgavimo šventimo forma, kurioje kartu dalyvauja visų amžiaus grupių bei lyčių lietuviai ir jiems prijaučiantys.
Taigi legalių organizacijų puikus šventinis renginysCollapse )
 
 
 
Naujiena, nuo kurios lūžau iš juoko...

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/laisves_eitynes.png

Nuo 2009 m. susivienijusios antilietuviškos jėgos Kovo 11-ą dieną organizuoja akcijas prieš tautinio jaunimo šventines eitynes.

Paprastai jose dalyvauja ultrakairieji radikalai, homoseksualizmo plėtros aktyvistai ir antifašistinė Paleckiuko šutvė su svečiais iš užsienio.

Įspūdingų ir kasmet gausėjančių patriotų eitynių fone puikiai matosi, kokios skystos ir komiškos yra tos akcijos, susivedančios į egzaltuotų feminisčių kritinėjimus eitynių dalyviams po kojomis bei graudulį keliančius anarchistinio jaunimėlio rėkavimus iš saugaus atstumo.

Ir štai šiemet jiems nusprendė pamačyti taip vadinami netradicinių žmogaus teisių stebėtojai, kaip patyrę intrigantai tiesiog pabandę pavogti tautinio jaunimo Kovo 11-os eitynių vietą ir laiką, pasiorganizuodami iš mero A.Zuoko vadovaujamos savivaldybės leidimą.

Deja, ir ši akcija neišdegė, netgi priešingai, nes kilusių protestų pasėkoje tautinio jaunimo eitynės atsikėlė į dar geresnį laiką ir vyks vos ne iškart po oficialiųjų šventinių renginių.

Kas yra labai patogu ir šiaip tik į gerą.

Tačiau netradicinių žmogaus teisių stebėtojai atsidūrė kvailoje padėtyje. Juk jie užsisakė laiką ir vietą net 800 žmonių eitynėms, bet juk visi puikiai žino, kad visi tie naujakairiejį „antifašistai“, anarchistai, homoseksualizmo plėtros aktyvistai bei kita antilietuviška publika gausi tik internetuose bei grantų čiulpėjų sąrašuose, o realiame gyvenime tėra kelios dešimtys savanaudiškų abiejų lyčių bobelių bei po Paryžiaus šiukšlių konteinerius pamėgusio trintis visokius kvazimokslus studijuojančio jaunimėlio atstovų.

Jeigu alternatyvą įspūdingai tautinių jėgų kolonai Kovo 11-tą sudarys tik tokia publika – konfūzas ir fiasko neišvengiami. Žmonės žiūrės, badys pirštais ir juoksis.

Žinomi sąjūdžio veikėjai jau parašė laišką, piktindamiesi, kad savivaldybė nerado geresnio laiko homoseksualizmo plėtotojų bei naujakairiųjų „antifašistų“ demaršams, nei kiekvienam lietuviui brangi Nepriklausomybės atgavimo šventė.

Dabar į šį reikalą įsijungė visuomenės veikėjai, kuriuos sąlyginai galima pavadinti liberalkonservatoriais.

Na, ir ką gi jie sumąstė?Collapse )
 
 
 
Stulbinantys britų mokslininkės atradimai, galintys iš esmės pakeisti tradicinį žmonių dauginimosi būdą

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/diskriminuojantis_seksas_buvo_smagesnis.png

Iš senų knygų ir naujų komedijų mums pažįstamas išprotėjusio profesoriaus tipažas.

Toks mokslininkas paprastai vaizduojamas, kaip genijus savo srityje ir artimas visiškam asilui keistuolis įprastiniame gyvenime.

Jo prototipas – XVIII-XIX a. mokslininkai, pasišventę entuziastai, kurių pagrindinis motyvas mokslinei veiklai buvo nenumaldomas žingeidumas, siekis pažinti šį pasaulį ir perteikti šias žinias žmonėms, dėl ko jie aukodavo kitas gyvenimo sritis.

Bet laikai keičiasi ir tokie profesoriai išnyko, užleisdami vietą racionaliems pragmatikams, puikiai paskaičiuojantiems, kaip uždirbti pinigų ir šlovės iš savo mokslinės veiklos, kai kada netgi perdėm nesivarginant.

Tačiau gamta nemėgsta tuštumos – ir šventa vieta tuščia neliko. Dailiosios lyties emancipacijos banga XX a. antroje pusėje ir ypač XXI a. pradžioje pagimdė naują, anksčiau negirdėtą anekdotinį tipažą – nukvakusią profesorę.


Nukvakusi profesorė? O gal docentė? Pasižiūrėkime iš arčiau....Collapse )
 
 
 
"Rabiniškojoje literatūroje chasidais vadinami tie, kurie laikosi gerokai aukštesnių religinio gyvenimo ir moralės standartų nei kiti žmonės.[...] Šiame chasidų sąjūdyje atsiradę tekstai iki šiol maitina gilesnio dvasinio gyvenimo besiilginčias sielas" © dr. Aušra Pažėraitė, judaizmo istorijos tyrinėtoja, VU Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja

Photobucket

Kaip ant žemės, taip ir lėktuve. Tolerantiškos religijotyros klausimaiCollapse )

 
 
 
"Aš išdulkinau Katią - be ypatingo, beje, malonumo, nes darbuotoja procese buvo nuobodi, kaip visas jūsų nykus gestapas.." - taip jam nutikusį ir viešumon patekusį nuotykį su žurnaliste Katia "Mumu" Gerasimova kadaise komentavo Rusijos liberalų TV žvaigždė Viktoras Šenderovičius

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/stoma-mumu-2.png

Skaitau ir žiūriu apie S.Stomos taip ir neįvykusio sekso skandalą. Kol kas reakcija viena: šlykštu ir apgailėtina.

Turiu omenyje tai, ką išdarinėja mūsų taip vadinami žurnalistai, kiek suprantu, organizavę masinį 44 pagyvenusių Seimo narių suviliojimą nebrangiai įsivertinusios šviesiaplaukės mergužėlės grožybėmis.

Ir kruopščiai dokumentavę – nufilmavę bei įrašę kiekvieną tai iškart dvi seniausias profesijas sugebančiai suderinti „žurnalistei“ į ausį seniokų kuždamą žodį.

Kame ten kriminalas, suprasti sunku, nes labai jau panašu, kad ne S.Stoma savo iniciatyva siūlė vargšei bedarbei merginai iškeisti jos nekaltybę į ne ilgesnį, nei metai, Seimo nario padėjėjos kontraktą, bet patį į tą lovą visom keturioms besiveržianti „žurnalistė“ pradėjo kibinti ir kalbinti seimūną dėl galimybės užimti tą vietą.

Pastarasis tą pokalbį, kiek suprantu, tik palaikė ir nenorėdamas prarasti, tskant, jau rankomis apčiuopiamo moteriško gėrio, tiesiog neatėmė pašnekovės puoselėjamų vilčių.

Jei buvo taip, tuomet visos tos skambios antraštės iš esmės klaidina skaitytojus, o pats įvykis pakvimpa gaiviu šviežių fekalijų kvapu.

Kuomet nuo profesionalios provokatorės su psichologės diplomu grožybių apsalusio pagyvenusio vyriškio intymios sapalionės yra viešinamos ir komentuojamos spaudoje bei TV kanaluose – vaizdelis, žinoma, ganėtinai komiškas, ką ir besakyti.

Bet proto nepametusiems žmonėms noro juoktis kažkodėl nekyla.


Kodėl gi? Negi nesmagu pažvengti iš jauniklę viliojančio senolio?Collapse )
 
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/Uzkalnio_5.png
Vakar Andrius Užkalnis pranešė, kad nuo spalio 1 d. ves pokalbių laidą BTV.

Vadinsis ji Užkalnio 5 ir konkretus jos formatas dar tvyro ūkuose. Žinoma tik tiek, kad Užkalnio ten bus daug – visomis prasmėmis...

Kadangi gerbiamas Andrius nėra svetimas Lietuvos internautų bei tinklaraštininkų bendruomenei, leidau sau jo Facebooko komentaruose palikti porą palinkėjimų iš žiūrovo pozicijos.

Atvirai sakant, menkas iš manęs lietuviškų pokalbio laidų žiūrovas, nors šiaip diskusijų žanras man patinka.

Tačiau gaišti ir taip neilgo gyvenimo laiką tam, kad spoksoti, ką eteryje išdarinėja tų laidų vedėjai lietuviškose televizijose – nematau jokio reikalo.

Paprastai tai būna elementoriškai nuobodu, o gan dažnai – ir nemalonu žiūrėti.

Bet gal ši BTV laida taps išimtimi?

Visgi A.Užkalnis ilgus metus gyveno už Lietuvos ribų ir neturėjo persismelkti lietuviškų televizijų madomis?

Vienžo, nutariau pakartoti savo palinkėjimus šiek tiek išplėstame pavidale.



Skaityti palinkėjimusCollapse )
 
 
 
Džiugi žodžio laisvės šalininkams žinia, kažkodėl nesudominusi mūsų žiniasklaidos...
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/vAIKE_BUK_ATSARGUS.png

Tuo metu, kai Lietuvoje įstatymai ir Konstitucijos Dvasių apsireiškimai vis labiau ir labiau siaurina žodžio laisvės ribas, o teismai nepailsdami nagrinėja internetų komentatorių bylas, 2011 birželio 3 d. Ispanijos Aukščiausiasis Teismas priėmė istorinę ir galutinę nutartį.

Nuo šiol Ispanijoje jokių idėjų propaganda negali būti laikoma nusikaltimu!

Netgi tais atvejais, kai tų idėjų šalininkai neigia oficialios Holokausto istorijos doktrinas ar tiesiogiai teisina Vokietijos veiksmus Antrojo pasaulinio karo metais!

Negali būti, nes Europoje to negali būti niekada! Bent jau taip teigiama Lietuvoje...Collapse )

 
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/blokados_duona_pig.jpg
"Kas gali būti blogiau už kretiną? Nebent alternatyviai etiškas kreatorius su istorijos žiniomis..."©


Užvakar Gediminas Kulikauskas savo LJ tinklaraščio įraše pasigyrė ragavęs naują prekybos centro IKI kepamą Tamsią duoną.

Greta gan neprastų jos skonio savybių jam krito į akis tai, kad tos duonos pakuotės apipavidalinime yra gan savotiškai panaudotas istorinis motyvas, liečiantis labai tragišką Antrojo pasaulinio karo epizodą.

Tarp kitų tamsios duonos naudingumo ar panaudojimo paminėjimų buvo ir toks, iliustruotas į duonos kepalą vamzdžiais susmigusiais tankais:

„1944. Sankt Peterburgo gyventojai net trejis metus valgė tamsią duoną ir taip išgyveno visą Leningrado blokadą“ "

Nenuostabu, kad istoriko išsilavinimą turinčiam Gediminui toks kontekstas duonos reklamoje pasirodė daugiau, nei keistas.

Kaip ir tiems, kas žino, koks nežmoniškas siaubas buvo beveik 900 dienų trukmės Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) blokada ir kokią kraupią žaizdą ji paliko rusų tautos kolektyvinėje atmintyje.

Savo nuomonę išsakė ir tokie žinomi internetų žmonės, kaip Maumaz "Apie nevispročius reklamoje" bei Rokiškis Rabinovičius.

Juk kalbame apie vieną tragiškiausių Antrojo pasaulinio karo epizodų, kuriam vargu ar gali prilygti net ir žiauriausios Holokausto scenos.


Skaityti toliauCollapse )
 
 
 
„Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ji ir ant altoriaus pridergs“ Lietuvių tautos išmintis

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/OsloTitle.png

Dar XIX a. išpopuliarėjo teorija, kurioje teigiama, jog žmonės ir beždžionės kilo iš bendro protėvio. Net ir didžiausiam skeptikui nesunku tuo patikėti žvelgiant į džiunglių padarėlių gyvenimą bei elgseną, ženklia dalimi išties keliantį asociacijas su kai kurių žmogiškosiomis laikomų būtybių gyvenimo būdu.

Tačiau net ir aršiausi šios teorijos šalininkai pripažįsta, kad nūnai žmogų nuo beždžionės skiria praraja. Žmonija nuėjo ilgą vystymosi ir civilizacijos kūrimo kelią, kuriame nemažas vaidmuo teko religijoms.

Antropologai ir istorikai seniai pastebėjo, jog vienokia ar kitokia religijos forma yra bet kurios žmonių sukurtos civilizacijos būdingas požymis.

Net ir primityviausių aborigenų gentis, pagal gyvenimo būdą dar nedaug nutolusi nuo beždžionių, jau turės kokios nors religinės ideologijos užuomazgą, vienaip ar kitaip atsakančią į tik mąstančiai būtybei rūpimus būties klausimus:

Kodėl ir kaip atsirado jį supanti aplinka bei žmonės? Kas nutinka po žmogaus mirties? Kokios jėgos valdo gamtos stichijas bei žmonių likimus?
- bei su jais glaudžiai susijusius dirbtinus elgsenos tabu ir draudimus.

Tuo tarpu mokslui nėra žinoma religinio mąstymo pavyzdžių gyvūnijos pasaulyje.

Net ir gudriausių beždžionių banda nekvaršina sau galvos tokiais dalykais bei nenusistato jokių išgyvenimo ar hierarchijos palaikymo požiūriu beprasmių elgsenos apribojimų.

Būtent tokie, beprasmiai - kaip atrodytų bet kokiai sveikai mąstančiai beždžionei - elgsenos ir išvaizdos apribojimai tiesiogiai siejasi su žmonių civilizuotumo lygiu.

Kuo labiau išsivysčiusi ir toliau civilizacijos keliu pažengusi žmonių visuomenė, tuo daugiau joje elgsenos bei išvaizdos reglamentavimo bei draudimų, kurie gan dažnai būdavo užmaskuoti religinių reikalavimų pavidalu.


Šiuolaikinio žmogaus elgsena ir išvaizda persmelkta gausybės tabu bei apribojimų, apie kurių prasmę mes net nematome reikalo susimastyti, tačiau dažniausiai jų laikomės.

Kad taptu žmogumi kūdikis ir vaikas turi įsisavinti daugybę taisyklių bei išmokti paisyti šimtų draudimų, reglamentuojančių žmonių visuomenės bendrabūvį.

Neturintis tokios galimybės žmogaus vaikas augdamas pavirsta į didelę žmogaus pavidalo beždžionę, kurią atversti žmogumi jau nebeįmanoma – tai rodo visos mokslui žinomos „mauglių“ istorijos.

Ir jeigu koks nors subrendęs individas staiga nutaria tų taisyklių bei draudimų nepaisyti ir pradeda elgtis „natūraliai“, kaip jam norisi – pvz. vaikščioti gatvėmis nuogas, viešai miesto centre atlikinėti gamtinius reikalus, masturbuotis ar lytiškai santykiauti, mes iškart jį įvertiname, kaip nusiritusį žemyn civilizuotumo laiptais, „subeždžionėjusį“.

Tokia „prasimanytų draudimų nepaisanti“ bei „natūraliai gamtinė“ elgsena daugumai mūsų sukelia asociacijas būtent su tolimaisiais žmonijos giminaičiais – be jokių apsiribojimų bei tabų laisvai po gamtą laigančiomis beždžionėlėmis.

Uodeguotos džiunglių gyventojos nenešioja rūbų, neturi jokių šventų ar netinkamų kam nors vietų, jos valgo, miega, žaidžia, tuštinasi ir poruojasi kur panorėjusios ir kada panorėjusios, kai tuo tarpu žmonės turi prisigalvoję daugybę taisyklių šiais klausimais.

Ir kuo kultūringesni, tuo daugiau.

Matant šią sąsają tarp civilizuotumo ir tam tikrais atvejais bei vietose taikomų elgsenos bei išvaizdos apribojimų, nesunku suvokti ir tai, jog tų draudimų ir ribojimų mažėjimas bei gausėjančios ir legalumą įgaunančios „beždžioniško natūralumo“ apraiškos gali būtį prasidedančios degradacijos požymis, bylojantis apie visuomenę ištikusį kultūros nuosmuki arba liudijantis per apogėjų persiritusios civilizacijos žlugimo pradžią.

Todėl gan keista regėti, kad tarp savo intelektualumą pabrėžtinai deklaruojančių visuomenės veikėjų atsiranda tokių, kurie mato reikalą pateikti link džiunglėse gyvenančių žmogaus giminaičių spėriai besiritančių žmogystų poelgius, kaip kažką vertingo ar netgi sektino Lietuvos jaunimui.


Toliau skaityti atsargiai. Tekste yra N14 vaizdų!Collapse )
 
 
 
„Galva – pagrindinis mokslininko darbo instrumentas, per ją negalima daužyti gelžgaliais. Žinoma, tiems, kas galvas pagrinde naudoja valgymui ir netradiciniam seksui, tai suprasti gali būti sunku.“©

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/tadas_kavolis_VDU-1.jpg
Paskutinis balandžio penktadienis Kaune buvo šilta ir debesuota diena. Diena, kai pačiame miesto centre vos nenutrūko jauno mokslininko gyvybės siūlas.

Netoli Laisvės alėjos įsikūrusio Vytauto Didžiojo Universiteto kaimynystėje Kauno Jazz festivalyje pramogaujantys kauniečiai pakraupę stebėjo, kaip grupė ginkluotų geležiniais strypais jaunuolių iš pasalų užpuolė inteligentiškos išvaizdos jauną vyrą ir įnirtingai bandė su juo susidoroti.

- Tai buvo, kaip siaubo filmas, - sako tų įvykių liudininkas Aurelijus P. – Matai, kaip per aikštę eina nieko neįtariantis žmogus, o jam už nugaros sėlina iškėlę vėzdus niekšai. Po to – plieno strypo smūgis per galvą, dar ir dar... Regi pasimetusį žmogų, suprantantį tik tiek, kad kažkas kėsinasi atimti jam gyvybę ir desperatiškai bandantį prisidengti nuo geležinių kirčių bent rankomis.

- Jie daužė jį armatūromis, lyg malkas kapotu, - antrina tądien į Kauno Jazz renginį skubėjęs Tomas. – Stebiuosi, kad tam ilgaplaukiam vyrukui pavyko likti gyvam. Tik pamatęs tokį vaizdą iškart pradėjau skambinti bendrosios pagalbos telefonu, kad siųstų policiją ir greitąją pagalbą, nes buvo akivaizdu, kad jos tikrai prireiks.

Gal kas pamanė, jog čia aprašomas įvykis - įprastinės kriminalinių gaujų „razborkės“, kuriomis kauniečius nustebinti vargu ar pavyktu?

Ne, gerbiami skaitytojai, nieko panašaus - tai buvo dar ganėtinai neįprastas Lietuvai, bet netruksiantis paplisti vyksmas – taip vadinamųjų „gatvės antifašistų“ gaujos akcija.

Neįtikėtina, bet atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei skaičiuojant dvidešimt pirmuosius metus, viduryje baltos dienos pačiame Kauno miesto centre prokomunistinės ideologijos vedina jaunuolių gauja užpuolė ir pasikėsino į jauno mokslininko, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedros doktoranto Tado Kavolio gyvybę!


Skaityti apie pasikėsinimą į dokt.T.KavolįCollapse )

Prašau visų pagal galimybę skleisti šią didžiosios žiniasklaidos primygtinai nenorimą matyti ir pranešti žinią! Nesitikėkime informacinių portalų ir spaudos malonių, skleiskime svarbias žinias patys!
 
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/antifa_facebook.jpg

Atšventęs Kristaus prisikėlimo dieną ir suvartojęs minimaliai toleruotiną dažytų kiaušinių porciją,nusprendžiau užmesti akį – kas naujo mūsų Internetuose, kaip žmonės Velykas švenčia.

Ir čia manęs laukė siurprizas, arba, kaip dabar priklauso sakyti – staigmena. Netikėtai sužinojau, kad su Šv.Velykomis mane jau „pasveikino“ Facebooko administracija – užblokuodama mano akauntą „Blogeris Zeppelinus“.

Priežastis – daugkartiniai Facebooko vartotojų kreipimaisi su skundais, kad šis akauntas pavadintas netikru vardu ir neatstovauja realaus asmens, kas formaliai yra Vartotojo susitarimo pažeidimas.

Kaip maloniai el.paštu informavo administratoriai, daugumą skundų pateikė vienos uždaros Facebooko grupės, užsivadinusios „Fašizmui Lietuvoje – ne“ ar kažkaip panašiai, dalyviai.

Jei kas nežino – tai grupė, susijusi su tokiu prokomunistiniu tinklalapiu Antifa.lt, kurio ideologas ir vienas pagrindinių redaktorių yra mūsų senas pažįstamas, Briuselio gyventojas ir Izraelio pilietis Sergey Kanovich, Lietuvos skaitytojams geriau pažįstamas, kaip katalikiško portalo Bernardinai.lt publicistas Sergejus Kanovičius. Beje, neseniai užėmęs garbingas Lietuvos žydų bendruomenės atstovo spaudai pareigas.

Daugumą toje grupėje sudaro silpnesnio maumenėlio studenčiokai, nors yra ir rimtesnių veikėjų, atstovaujančių Anarchija.lt, Feministinį frontą bei Paleckio raudonąją gvardiją.

Aš nepajėgiu suvokti tos grupuotės narių logikos – juk jie susibūrė tam, kad kovoti su fašizmu ir nacizmu Lietuvoje, tskant, akis akin kautis su išsikerojusiu ir mirtinai pavojingu hitlerininkų pogrindžiu – tai kokio velnio tokie intelekto galiūnai ir didžiavyriai, kaip kokie mažvaikiai, rašinėja apgailėtinus skundus Facebooko administracijai, siekdami nieko bendro su jokiais fašizmais-nacizmais neturinčio Blogerio Zeppelinus akaunto uždarymo dėl grynai formalaus pažeidimo?

Kitokių priežasčių, nei elementoriška dvasios ubagystė ir intelektualinė negalia, nesudaranti šiems „antifašistams“ galimybių ginti savo pažiūras atviros diskusijos sąlygomis, aš nematau.

Truputį keista, turint omenyje, kad toje grupuotėje yra visas tuntas asmenų,turinčių ar siekiančių mokslo daktaro laipsnio, bet panašu, kad tai tik dar vienas mūsų aukštojo mokslo degradacijos patvirtinimas. Žemesnio nuopolio akademinės visuomenės atstovui, nei skundo rašymas, siekiant, kad ideologinis oponentas būtų pašalintas iš diskusijos – net įsivaizduoti neįmanoma. Gėda – ir tiek.

Informacija mano Facebooko draugams:

pabandysiu atstatyti savo akauntą. Jei nepavyks – teks užvesti naują.

Nesulaukiau atstatymo – štai naujas Blogerio Zeppelinus akauntas Facebooke:

FB puslapis Blogas Zeppelinus - galima užlaikinti.

FB profilis Blogeris Zeppelinus - galima įdrauginti.

Iš to pačio vargo dar sukūriau ir Twitterį, kad jau kažkas taip bijo mano kuklios kūrybos platinimo:

Blogeris Zeppelinus.

Kad jau skleisti informaciją, tai per visus galus!;)

 
 
 

Sekančioje serijoje M.Murza-Gervaldas aiškins  žydams, kaip teisingai suprasti Talmudo tiesas...

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/tolerancijos_mokytojas2.jpg?t=1303408781

Beklaidžiodamas po  internetus pamatau visokiausių keistenybių.

Pavyzdžiui, vakarykščiame Delfyje aptikau miela dviejų viešųjų intelektualų pokalbį apie krikščioniškumo esmę su pasibėdavojimais, kad Romos katalikų bažnyčia niekaip nesugeba laikytis evangelinių tiesų ir vis iškrenta iš jų ribų.

Turiu omenyje daktarės docentės Aušrelės Pažėraitės interviu Vladimirui Laučiui ambicingu užvadinimu:

"A.Pažėraitė: krikščioniškumo esmė - ne kova prieš abortus ir už tradicinę šeimą"

Perskaičiau šį antikatalikišką tekstą, kuriame evangelijų apsiskaičiusi gerbiama daktarė Aušrelė išdidžiai aiškina Bažnyčios hierarchams, kaip jie turėtu ganyti Lietuvos katalikų kaimenę ir susimąsčiau apie lietuviškosios žurnalistikos kelius ir klystkelius.

Juk Vladimiras Laučius ne koks nors žalias, kaip žiogo membrum virile žurnalistėlis, o buvęs konservatorius, N-kartinis vyr.redaktorius ir Žurnalistikos instituto dėstytojas, eilę metų aiškines studentams garbingos žurnalistikos pradmenis.

Tai kaip galėjo atsitikti, kad siūlydamas Delfi.lt skaitytojams pokalbį apie Romos katalikų bažnyčios veiklą Lietuvoje  su žmogumi, postringaujančiu iš krikščionybės autoriteto pozicijos, ponas Vladimiras nepasivargino to pašnekovo tinkamai pristatyti?

Viskas, ką sužino Delfio skaitytojai, yra tai, kad  doc. dr. Aušrelė Pažėraitė yra VU Religijos studijų ir tyrimo centro dėstytoja, duodant suprasti, kad tai didelis „tikrosios, mokslinės  krikščionybės“  autoritetas, kurios žodis svaresnis, nei kokio menkai išprususio ir daktaro laipsnio ar docento vardo neturinčio  katalikų vyskupo. Bent jau visas kontekstas veda būtent į tai.

Nenuostabu, kad komentaruose pasirodė silpnapročių šūksniai, džiūgaujantys, kad krikščionybės ekspertė tuos neišmanančius vyskupus pagaliau pastatė į vietą.

O ką gi V.Laučius pamiršo pasakyti? Skaityti toliau...Collapse )
 
 
 
Tolerancijos pavyzdžių prisodrintas tekstas. Ilgiau, nei metus nebuvusiems išpažinties, geriau neskaityti

http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/kristus_prisikele3-1.jpg

Tie, kas mėgsta palandžioti po Lietuvos žiniasklaidos užkampius, tolimiausioje Bernardinai.lt rubrikoje jau skaitė apie bjauraus vandalizmo, žiaurios neapykantos ir šlykščių patyčių atvejį Madrido Complutense universiteto komplekse.

Keliais žodžiais priminsiu to mūsų žiniasklaidoje nenuskambėjusio įvykio esmę:

2011 m. kovo 10 dieną į universiteto koplyčią įsiveržė apie 70 jaunuolių, daugiausia merginų. Jos apdergė altorių, užpurškė įžeidžius šūkius ant sienų, apklijavo jas popiežių Benediktą XVI nacistu vaizduojančiais plakatais ir skandavo feministinius šūkius.

Vėliau mergužėlės išsirengė nuogai ir tarpusavyje atliko įvairius nepadorius veiksmus. Kaip paaiškėjo, akcijos dalyvės save priskiria feministėms ir daugumoje priklauso seksualinių mažumų judėjimams.

Pasirodo, visas šis pasibjaurėtinas šabašas buvo dalis organizuotos kampanijos prieš universitetų koplyčias. Anot iniciatorių, tai yra tolerantiškas protestas prieš tai, kad pasaulietiniame universitete yra krikščioniška koplyčia.

Policija areštavo keturis jaunuolius, tačiau iš pažangiosios visuomenės dalies kilo didžiulė nepasitenkinimo banga. Du šimtai antikrikščioniško vandalizmo šalininkų surengė jų palaikymo akciją, kurios metu kairysis politikas Gasparas Llamazares pavadino feministinių lesbiečių akciją „remtina“ ir teigė, kad jų nubaudimas prieštarautu demokratijai.

Internetuose pradėjo stūgauti ultrakairieji intelektualai, šaukiantys, jog straipsniai, spaudoje aprašantys šį vandalizmo ir neapykantos atvejį, yra Bažnyčios ar „ultrakatalikų“ režisuota šmeižimo kompanija prieš progresyvųjį feminizmą.

Žinoma, skaitantiems tik tolerantišką lietuvišką spaudą gali kilti pagunda pasakyti, kad šis antikrikščioniškos neapykantos, vandalizmo ir patyčių atvejis yra išskirtinis ir nėra būdingas homoseksualistų, feministų ar ultrakairiųjų radikalų veiksmo akcijoms.

Lietuvoje feministės, anarchistai ir homoseksualizmo plėtros aktyvistai kol kas dar nesiryžta tokiems vandališkiems barbarizmams ir apsiriboja žodiniais išpuoliais prieš Bažnyčią. Organizuojamos demonstratyvios - dar nežinia ar turėtos - katalikybės atsisakymo akcijos bei reguliarios difamacijos kampanijos spaudoje.

Tolerancijos keliu toliau pažengusiame pasaulyje vaizdelis visai kitoks – mūsų ultrakairiesiems aktyvistams lieka tik pavydžiai varvinti seilę.


Toliau daug raidžių ir LABAI DAUG klipų ir paveikslėlių. Atsargiai!Collapse )
 
 
 
VšĮ "Pilietinės minties institutas" dalininkei,
savaitraščio "Atgimimas" vyriausiajai redaktorei
Indrei Makaraitytei
----------------------------------------
indre@atgimimas.lt
redakcija@atgimimas.lt


http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/antifa_lemtinga_klaida.jpg

Gerbiama Indre,

Jūsų redaguojamo savaitraščio „Atgimimas“ internetiniame portale, skiltyje „Komentarai“ 2011-03-18 d. patalpintas ultrakairiųjų radikalų judėjimo aktyvisto Kasparo Pociaus straipsnis "Fašizmas ir kitokių vertybių kūrimas".

Šiame tekste K.Pocius dėsto savo gan savotiškus samprotavimus apie tai, ką jis vadina „fašizmu“ dabartinės Lietuvos kontekste.

Tenka pastebėti, kad žodį „fašizmas“ ponaitis Kasparas vartoja ne įprastine, bet jo prasimanyta ir visa apimtimi tik jam žinoma šio termino reikšme.

Skaitytojams ji nėra pateikiama, todėl jie gali susidaryti klaidingą įspūdį, kad rašoma apie fašizmą tiesiogine to žodžio prasme. Kas akivaizdžiai nėra tiesa.


Skaityti laišką toliau. Daug raidžių ir videoCollapse )


Suprantu, kad mūsų gan konservatyvioje žiniasklaidoje nėra tradicijos, kad populiarių savaitraščių vyr.redaktoriai atsakinėtu į laisvųjų Internetų blogerių viešus laiškus. Todėl visai nenustebsiu, jeigu šis susirūpinusio, bet eilinio skaitytojo laiškutis gerbiamos Indrės liks nepastebėtas.

Tačiau tikiuosi, kad tokiu atveju ir portalo Atgimimas.lt redakcija nenustebs, jei skaitytojai pasidarys išvadas, kad aukščiau minėtos nesmagios prielaidos dėl galimos redakcinės politikos pakraipos yra teisingos – blogąja Lietuvai prasme.

Bet nepraraskime vilties, gal Atgimime viskas nėra taip liūdna, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio į faktus?
 
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/darius_pocevicius_parduoda1.jpg?t=1300696171
Retkarčiais tenka pavartyti skelbimus, kuriuose žmonės ką nors parduoda arba perka.

Laisvos rinkos sąlygomis akys raibsta nuo siūlomų gėrybių ir paslaugų.

Tačiau skelbimas, kurį aptikau socialiniame tinkle Facebook, nustebino net ir tokį daug ką mačiusį žmogų, kaip aš.

Pasirodo, yra grupė žmonių, kurie nusprendė parduoti, t.y. už atitinkamą materialinį atlygį atsisakyti turimos Lietuvos Respublikos pilietybės!

Tokio netikėto ir keisto sprendimo motyvas glūdi tame, kad anot jų, Lietuva yra „fašistinė valstybė“, o būti fašistinės valstybės piliečiu jiems yra nesmagu ir gėda.

Koks įžūlus skeptikas mano vietoje tikriausiai pasakytu, kad jei jau tiems žmonėms dėl ideologinių priežasčių trošku būti mūsų demokratinės ir nepriklausomos valstybės piliečiais, tai jiems derėtu būti nuosekliais ir jos tiesiog atsisakyti, nieko nereikalaujant mainais.

Bet aš toks nesu, todėl man, reguliuojamos rinkos ekonomikos šalininkui, suprantamas tų žmogelių siekis bent kiek pasipelnyti iš savo dykai gautos pilietybės atsisakymo akto.

„Non olet peccunia“, kaip sakydavo romėnai.






Toliau daug teksto, pavardės ir kainosCollapse )
 
 
 
http://www.tautos-balsas.lt/images/stories/2011kovo11/DSC_0055.jpg

Postas skirtas rusakalbei LJ auditorijai, todėl tik rusiškai. Lietuviams naujos informacijos čia nėra.

Пост предназначен для ознакомления русскоязычных читателей и на литовском не дублируется.


Вот уже много лет 11 марта, в День восстановления независимости Литвы, по окончанию официальных праздничных мероприятий в центре Вильнюса проходит интересная гражданская акция - неформальное шествие националистической молодёжи.

Никакого отношения к нему официальные власти не имеют, за исключением того, что с 2009 г. организаторы мероприятия согласовывают маршрут и время шествия с городской мэрией.


Далее - немного истории и видеороликиCollapse )


Update:

Кстати, о протестующих "антифашистах" - у нас, в Литве, они пока относительно смирные и смелые только за спинами полиции.

А вот в Латвии, где 5 дней спустя после вышепоказанных вильнюсских событий прошёл Марш памяти Латвийских легионеров, ситуация иная.

Вот небольшой видеофрагмент (0:21 мин.), в котором очень наглядно отражён уровень культуры и толерантности так называемых "антифашистов" - всё, как на ладони:

Действующие лица: слева - интеллигентная старушка-латышка, справа - молодая этническая "антифашистка" в тёмных очках. Диалог на латышском, но я вас уверяю - всё понятно и так.

Смотрите сами: http://www.youtube.com/watch?v=3qELxloYc6w&t=5m56s

Сюда клип не вставляю, потому что сделал закладку в нужном месте и просмотр начнётся именнно с него - нас интересует фрагмент 5:56 - 6:17 мин. Приятного просмотра!

P.S.
Кому интересны подробности об этом ежегодном событии в Латвии - вот репортаж русского жителя Риги с замечательными фотографиями: http://vatsons.livejournal.com/102237.html
 
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/afganistan_talib2.jpg
Lietuvoje jau tapo įprasta vadinti tolerancijos ir homoseksualizmo plėtros oponentus grėsmingu Afganstano puštunų islamistinio Talibano judėjimo vardu.

Retas spaudos straipsnis kovos su homofobija tema apsieina be Talibano paminėjimo. Teko regėti tituluojamus talibais tiek homoparadų oponentus P.Gražulį, K.Uoką, tiek ir G.Songailą - taigi, tiek jie, tiek mes baigiame prie to užvadinimo priprasti.

Tačiau pažvelgus į Afganistano ir tenykščių tadžikų bei puštunų tradicijas iš arčiau, akivaizdu, kad Talibanas yra nepelnytai šmeižiamas, naudojant jo vardą tokių netolerantiškų ir homofobiškų veikėjų, kaip minėti Seimo nariai, užvardinimui.

Juk tenykščiai papročiai ir tradicijos kaip tik liudija, kad homofobijos išgyvendinimo prasme Talibanas stovi nepalyginamai aukščiau, nei netolerantiška, heteroseksiszmu persmelkta Lietuva.


Na jau? Negali to būti - noriu įsitikinti pats! Collapse )

P.S. Šis vasario pabaigos postas su visais komentarais ir atsiliepimais netyčiomis buvo mano ištrintas, todėl įdedu jį iš naujo.

Atsiprašau visų komentatorių, kad jų išsakytos nuomonės nukeliavo į virtualios erdvės bedugnę:(
 
 
 
http://tea.ru/i/2010/chaihona2.jpg Sako, kad Amerikose yra blogerių, kurie pragyvena iš blogų rašymo.

Lietuvoje tokių fenomenų nežinau, nors populiariausieji vis garsiai pasvajoja ta tema.

Įtakingiausias mūsų krašto tinklaraštininkas Artūras Račas, kaip tikras žemaitis, net bandė tiesiai-šviesiai pasiteirauti blogo lankytojų:

ar jie sutiktu mokėti už jo blogo skaitymą ir jei sutiktu, tai kiek?

Jei gerai pamenu, ta tema susilaukė neregėto populiarumo – net tie, kurie niekada nekomentuodavo gerbiamo Artūro įrašų, suskubo jam pranešti – ką jie mano apie tokius autoriaus kėslus ir, deja, deja - ne visi sugebėdavo išsitekti korektiškų išraiškos formų ribose.

Nežinau, kokių atsakymų tikėjosi gerbiamas Artūras, bet žinant jo karštą būdą, tikėtina, kad tą dieną garo švilpukas viename Pylimėlių gatvės name galėjo veikti beveik be paliovos...

Šiek tiek menkesnio kalibro, tskant, pirmosios lygos blogeriai nelaukdami, kol kepti karveliai patys į burną atskris, pradėjo dar gan droviai bandyti tą savo šiokį tokį populiarumą monetizuoti barterio pagrindais – chaliavnais apsilankymais naujuose restoranuose, alaus daryklose, dešrų kimšyklose ir šokolado fabrikuose.

Įžūlesni tinklaraštininkai net sudalyvavo kažkokiame uždarame žvaigždžių vakarėlyje ant prabangaus viešbučio stogo, kur juos nemokamais pokštais linksmino pats Algis Ramanauskas – Greitai, o garsusis rašytojas Andrius Užkalnis nuo taburetės skaitė savo už širdies griebiančias eiles apie Angliją, anglus ir jų bjaurų būdą.

Deja, nereguliariai-pripuolamas rašymo stilius ir rašytojiškų talentų stoka nulėmė gan menką Blogerio Zeppelinus vertę blogosferos ir verslo barterinių mainų rinkoje.

Nesulaukiu chaliavnų (liet.~nemokamų) kvietimų nei į alaus daryklas, nei į tailandietiško masažo salonus, nei į kokią, atsiprašant, batų taisyklą ...

Jau nekalbant apie linksmą „Amano ausų“ degustaciją ar madingo gėjų klubo „all inclusive“ vakarėlį.

Jėzaušventas, mane dideliu ratu aplenkė netgi spameriai, išsiuntinėje visai blogosferai gundančius pasiūlymus parašyti giriantį jų parduotuvę rašinį ir – gal būt, jei pasiseks - laimėti kiniškas ausines ar pigų fotoaparatą-muilinę!

Nenorom pradeda skverbtis nuojauta, kad mano įvaizdis virtualioje erdvėje ne visai atitinka tą paprasto, draugiško ir malonaus vyruko, kuriam moterys norėtu priglusti prie krūtinės ar bent paverkti ant peties, o vyrai – pakviesti išgerti alaus, paveikslą, kurį maniau kuriąs savo rašiniais ir komentarais.

Taigi, nusprendžiau išbandyti savo jėgas naujame žanre – viešojo maitinimo vietos apžvalgoje.


Skaityti tą jėgų pabandymąCollapse )
 
 
 
http://i53.tinypic.com/wsmoeb.jpg

Visgi nutariau prisijungti prie popistų lyderio Rokiškio inicijuotos tinklaraštininkų tarpusavio reklamos savaitės akcijos.

Žvelgiant į lietuviškos tinklaraštijos horizontus, nenoromis lygini ją su anglakalbe ar rusakalbe blogosfera – ir, kaip sakydavo kadaise populiarus personažas - „vajzdialis niakoks“.

Valdiškiems išminčiams bei viešiesiems intelektualams alternatyvios minties tikrai negausu.

Kažkokie „blogai apie blogus“, „blogai apie blogeriavimą ir uždarbį internete“, „patarimai, kaip rašyti ir išsukti blogą“, „ką aš valgiau pusryčiams, o ką – vakarienei“, „kompiuterinių žaislų analitinės apžvalgos“, „videonuomos punkto naujienų atpasakojimai“ ir panašus vaikų darželis/kelnės su šleikom/pirštinės ant virvučių sudaro kokius 95% lietuviškos blogosferos turinio.

Deja, bet rimtus bei įdomius tinklaraščius pas mus galima suskaičiuoti ant dviejų-trijų rankų pirštų. Na, bet turim ką turim.


Ir ką gi mes ten turim?Collapse )
 
 
 
Pradedu pasiilgti senojo, gerojo LiveJournal‘o atmosferos.

Per trumpą laiką, išbūtą socialiniame tinkle Facebook, susidūriau tokiu kiekiu agresyvumo, pašaipos, netolerancijos ir net neapykantos, kiek turbūt nesu patyręs per visą blogeriavimo laikotarpį.

Nei lietuviškojo LJ sektoriuje, nei Patriotai.lt, nei Balsas.lt, nei racas.lt, t.y. ten, kur komentatoriams piršto burnon geriau nekaišioti, nei netgi, atsiprašau kalbančių vokiškai už išsireiškimą – Popo.lt, nesutikau tiek nemeilės ir nepagarbos savo kuklaus personažo atžvilgiu.

Nuo šiol, sužinojęs, kad žmogus yra facebookeris, dėl viso pikto stengsiuosi atsisėsti truputį atokiau.

O jeigu išsitrauks iš kuprinukės ar perpetinės tašės kirvuką, pašoks ir tvos per galvą? Negali žinot.

Štai ir užvakar Blogeris Zeppelinus jaukaus Facebooko Užrašuose apturėjau nelauktų ir ne itin geranoriškų svečių antplūdį.


Skaityti, kaip viskas buvoCollapse )
 
 
 
http://i224.photobucket.com/albums/dd115/zeppelinus/Maloniai_prasome_paneigti.jpg
Visgi tie nenuoramos politizuoti blogeriai prikuria problemų ir savo taikesniems kolegoms.

Užsikepė kažkada Liutaurui Ulevičiui Seimo rūmuose apsilankyti.

Vietoje to, kad kaip padorus eilinis pilietis imtu ir užsirašytu į nemokamą ekskursiją po Seimo rūmus, jis – nebūtu tinklaraštininkas – pradėjo terorizuoti mūsų demokratiškai išrinktą valdžią, kad pripažintu jam žurnalisto statusą ir išrašytu pastovų leidimą lankytis Seime.

Ilgo bylinėjimosi pasėkoje buvo pripažinta, kad tinklaraštininkai, anksčiau vadinti blogeriais, gali būti prilyginti žurnalistams ir tą išsvajotą leidimą Liutauras gavo.

Dabar, žygiuodamas prospektu, jis gali ramiai užsukti ir Seimo bufete atsigerti kavos ar papietauti bei kokį seimūną tarp pirmo ir antro patiekalo žurnalistiškai patvarkyti.

Būtu pusė bėdos, bet tų tinklaraštinių Liutauro kovų pasėkoje dalis visuomenės pradėjo įtariai žiūrėti ir į kitus, neturinčius seimūniškų ambicijų blogerius – o gal ir jie ketina vieną gražią dieną pareikalauti sau žiniasklaidos magnatų statuso bei atitinkamų privilegijų?

Ims koks įžūlesnis tinklaraštinykas ir užsimanys nuosavos laidos televizijoje, vietos LRT Taryboje bei Olialią pupytės į lovą!

O kad jau taip, tai gal reikėtu jiems visiems avansu užkrauti ir visas žiniasklaidos pareigas?

Neaplenkė ši kartybės taurė ir kukliojo blogerio Zeppelinus, t.y. manęs.

Įdomiai tame virtualiame gyvenime būna – rašinėji sau ramiausiai kažkur Internetų užkampiuose, daliniesi su keliais ištikimais skaitytojais netyčiom atrastomis nuorodomis į įdomius įvykius bei naujienas, dėlioji paveikslėlius ir staiga – šast, ir tampi tikrų tikriausia žiniasklaida.

Be jokių įplaukų, bet su visom iš to išplaukiančiom.


Skaityti, kaip aš vos netapau žiniasklaidos magnatuCollapse )
 
 
 
Įžūlios demagoginės manipuliacijos konkrečių pavyzdžių analizė

Sirgalius - žydšaudžių tautos palikuonis
Ar pastebėjote, kaip įstatymui dėl kompensacijų už žydų turtą atsidūrus Seime ir kai kurių etninių organizacijų lyderiams prakalbus apie jų poreikių netenkinančias sumas, viešojoje erdvėje staiga suaktyvėjo kolektyvinės kaltės komplekso diegėjai?

Tarsi kapuose nerimstantys zombiai, išgirdę grafo Drakulos nebylų šauksmą, į paviršių išsiropštė įvairiausio plauko viešieji intelektualai, vyriausieji redaktoriai, eiliniai publicistai, ideologizuotų pseudomokslų profesoriai bei šiaip kalbesni kairieji radikalai, puolę raginti lietuvius kuo greičiau pajausti kaltę už Holokaustą ir nedelsiant prisiimti už jį kolektyvinę atsakomybę !

Tenka priminti, kad kolektyvinės kaltės koncepcija susiveda į kaltės priskyrimą nieko bendro su kažkokiu nusikaltimu ar nusikaltėliu neturinčiam asmeniui vien dėl kokio nors nekintamo bendro požymio su tą veiką kadaise padariusiais žmonėmis – tautybės, religijos, rasės, socialinės kilmės, etc.

Ji buvo ideologinis pamatas baisiausiems genocidinio tipo nusikaltimams praeityje.

Taikyti tautos atžvilgiu sąvokas, kurios turi išskirtinai individualias reikšmes ir yra tipiškas nacistinis ar bolševikinis-stalinistinis uzusas.

Kaltės samprata negali būti atskiriama nuo atsakomybės ir bausmės sampratų – ir nesenoje istorijoje pilna pavyzdžių, kaip tautos, dėl pavienių jos atstovų veiklos paskelbtos kaltomis būdavo kolektyviai baudžiamos trėmimais, deportacijomis ar net naikinimais.

Kiekvienam žmogui, kurio sąmonė yra laisva nuo totalitarinio mąstymo apraiškų, yra visiškai aišku:

kaltas gali būti tik individas ir tik tuomet, jeigu jis pažeidė įstatymo ar priesako nuostatas. Jokių kalčių ir atsakomybių dėl vienodos su konkrečiais nusikaltėliais kalbos, etninės ar geografinės kilmės, odos ar plaukų spalvos bei išpažįstamos religijos civilizuotoje visuomenėje negali būti.

Sutapatinus kaltės subjektą su tauta – kaip tai bando daryti kai kurie viešieji intelektualai, kolektyvinei kaltei nebelieka netgi ribų laike – girdi, kalti yra ir tie, kas gimė po karo, kas gimė dabar ir net tie, kas gims ateityje! Vienas toks veikėjas netgi paskaičiavo, kad šimto metų lietuvių kaltėms išpirkti, greičiausiai, nepakaks .

Tokios, sveiko proto požiūriu absurdiškos, koncepcijos antihumaniškumas daugiau, negu akivaizdus.

Pakanka prisiminti, kiek teko iškentėti žydams amžių eigoje dėl Evangelijose aprašytos Kristaus teismo scenos, kuomet Pontijus Pilotas demonstratyviai plovėsi rankas judėjų miniai siautulingai skanduojant: „Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir mūsų vaikų!“


Pagalvok, prieš spausdamas! Ten labai daug nūdno tekstoCollapse )
 
 
 
Pergalės diena plakato autorius -  fashist_steiner.livejournal.com

Vilniaus žydų bendruomenėje, kuriai vadovauja žinoma advokatė Faina Kukliansky, einanti dar ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojos pareigas, neseniai įvyko gan plačiai Rusijos ir žydų žiniasklaidoje nuskambėjęs renginys.

Keista, bet mūsų spaudoje ir portaluose jokio šio renginio paminėjimo aptikti nepavyko.

Net anksčiau tomis temomis Delfiui rašiusi panelė E.Digrytė kaip vandens burnon prisisėmė. [UPD - ne vandens, o smėlio. E.Digrytė šiuo metu dirba Afganistane, G.Ušacko atstove spaudai. Ryto Staselio patiksl.]

Ką gi, ir vėl teks eiliniui Lietuvos blogeriui užsikrauti ant savo kupros visuomenės informavimo naštą.












Ne pirmas, tskant, kartas.

Skaityti apie Vilniaus žydų bendruomenės renginįCollapse )
 
 
 
Ir vėl Lietuva nuskambėjo pasaulyje, kaip Žmogaus Teisių negerbianti ir tolerancijos stokojanti šalis!

Ir vėl mūsų mylimos Tėvynės vardą neigiamai linksniuoja progresyvioji ir šiaip tolerantiška žiniasklaida!



Kas gi nutiko? Ogi kažkas baisaus!

Baisėtis toliau - spausk čiaCollapse )
 
 
 
11 November 2010 @ 02:33 pm


„Rusų mafija Brukline išvogė pagalbos Holokausto aukoms fondus“ , „New Yorke rusų mafija išgrobstė Holokausto fondą, pasisavindama nacių aukoms skirtus beveik 50 milijonų dolerių kompensacijų“, „dėl taip vadinamos „rusų mafijos“ Holokausto aferos JAV kilo milžiniškas skandalas“

– tokiomis ir panašiomis antraštėmis bei žinutėmis vakar sumirgėjo pasaulio dienraščių tinklalapių pirmieji puslapiai.

Daug dėmesio šiam šokiruojančiam įvykiui skyrė ir The New York Times, ir The New York Post, britų BBC bei Izraelio ir Rusijos žiniasklaida.


Nieko nuostabaus, nes afera tikrai įžūli ir šventvagiška. Jos esmė paprasta – grupė atsakingų žydiškų fondų vadovų ir darbuotojų, padedami grupės bendrininkų ilgus metus klastojo dokumentus ir savinosi lėšas, kurias Vokietija skyrė JAV gyvenančioms Holokausto aukoms.

Jau žinoma apie pavogtus 42,5 milijono dolerių, kas atitinka maždaug 107 milijonus litų.

Mūsų žiniasklaida pranešė apie šį neeilinį įvykį gan rezervuotai – daugumoje tinklalapių šios naujienos nebuvo, trumpa žinutė Delfyje, iš kurios nelabai ką ir suprasi, šmėstelėjusi kažkurioje tolimoje skiltyje išnyko archyvų šiukšlynuose ir tik Lietuvos ryto portalas, tęsdamas tradiciją reguliariai informuoti savo skaitytojus žydiškomis temomis, bendrais bruožais nušvietė aferos esmę.

Tačiau reikia pastebėti, kad net ir dviejų puslapių Lietuvos ryto straipsnyje nėra akcentuojami tam tikri momentai, kurie visgi yra svarbūs ir mums, lietuviams, atsižvelgiant į tai, kad Seimas jau pradėjo svarstyti liūdnai pagarsėjusį kompensacijų už žydų turtą įstatymo projektą.

Paradoksalu, bet jame numatyta išmokėti iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės suma – 128 milijonai litų – labai artima tai, kurią iš paramos Holokausto aukoms fondų pavogė iš juose besidarbavusių Ukrainos žydų kilmės amerikiečių susiformavusi „rusų mafijos“ grupuotė.

Dar reikia priminti, kad to įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad žydų organizacijoms perduoti skirtos Lietuvos biudžeto lėšos gali būti panaudojamos užsienyje gyvenantiems Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti. Kitaip sakant, jų skyrimas užsienyje gyvenantiems žydams vyks panašiomis schemomis, kurias savo nedoriems tikslams išnaudojo Bruklino „rusų mafija“.


Juk ne veltui vienas žymiausių Lietuvos viešųjų intelektualų, Ministro pirmininko A.Kubiliaus patarėjas žydų turto klausimais Arkadijus Vinokuras dar kadaise gan įžvalgiai reikalavo pasiaiškinti:

„..kiek, koks procentas lėšų iš kompensacijos bus išvežtą į užsienį, teigiant, kad šie pinigai skirti neturtingiems JAV žydams remti ?“
Todėl manau esant tikslingu, neatpasakojant visų tos milžiniško mąsto aferos peripetijų (žr.nuorodas aukščiau), tiesiog trumpai pabrėžti tuos niuansus, kurie kažkodėl nėra pakankamai akcentuoti lietuviškoje žiniasklaidoje.

Taigi, niuansai tokieCollapse )